“Vos jam baigus atnašauti deginamąją auką, atėjo Samuelis. Saulius išėjo jo pasitikti r pasveikinti.” 1 Sam 13,10. KID 147.1
Dievas buvo nurodęs, kad tik pašvęsti toms pareigoms žmonės galėjo aukoti Jam auką. Bet Saulius įsakė: “Paruoškite degi-namąją auką.” Ir, apsiginklavęs ginklais, prisiartino prie aukuro ir paaukojo auką Dievui... Jei Saulius būtų įgyvendinęs dieviškos pagalbos pažadėjimo sąlygas, tai Viešpačiui būtų prireikę tik keletos karaliui ištikimų karių, kad suteiktų Izraeliui stebuklingą pergalę. Bet Saulius buvo taip patenkintas savimi ir savo darbu, kad išėjo pasitikti pranašo, kaip tas, kuris turėtų būti pagirtas, o ne papeiktas. (PP 618) KID 147.2
Saulius ketino pateisinti savo poelgį, apkaltindamas pranašą, o ne pasmerkdamas save. Šiandien yra daug tokių, kurie eina panašiu keliu kaip ir Saulius, jie yra akli savo klaidoms. Kada Viešpats bando juos pataisyti, jie pabarimą priima kaip įžeidimą ir kaltina tą, kuris atnešė dievišką žinią. KID 147.3
Jei Saulius būtų norėjęs pamatyti ir išpažinti savo klaidą, tai šis nemalonus patyrimas būtų tapęs perspėjimu ateičiai. Vėliau jis būtų vengęs klaidų, kurios sukėlė Dievo nepasitenkinimą. Tačiau, jausdamasis nepagrįstai pasmerktas, jis, greičiausia, vėl darys tą pačią nuodėmę. KID 147.4
Viešpats nori, kad Jo žmonės visose aplinkybėse parodytų visišką pasitikėjimą Juo. Nors ne visada galime suprasti Jo apvaizdos veikimą, mes turėtume kantriai ir nuolankiai laukti, kol Jis matys tinkamu mus pašvęsti. (2BC 1014,1015) KID 147.5
Sauliaus nusižengimas įrodė, kad jis nėra vertas užimti šventas pareigas... Jei jis būtų kantriai ištvėręs dievišką išbandymą, karūna būtų buvusi patvirtinta jam ir jo namams. Iš tikrųjų Samuelis kaip tik dėl to ir atėjo į Gilgalą. Bet Saulius buvo pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas. Jis turėjo pasitraukti ir užleisti vietą tam, kuris šventai vertins dievišką garbę ir autoritetą. (Ten pat 1015) KID 147.6