“Juk nepaklusnumas — ne mažesnė nuodėmė už būrimą, o pasikliovimas savimi — tarsi stabmeldystės blogis. Už tai, kad atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave nuo karaliavimo.” 1 Sam 15,23. KID 154.1
Išgąsdintas pasmerkimo, Saulius prisipažino savo kaltę, kurią anksčiau labai neigė, bet vis tiek kaltino žmones, sakydamas, kad jis nusidėjo bijodamas jų. KID 154.2
Ne liūdesys dėl nuodėmės, bet bausmės baimė užvaldė Izraelio karalių... Pagrindinis jo noras buvo išlaikyti valdžią ir žmonių ištikimybę... Samueliui ruošiantis išeiti, karalius baimės agonijoje sugriebė jo apsiaustą, norėdamas jį sulaikyti, tačiau šis plyšo jo rankose. Tada paranašas pasakė: “Šiandien Viešpats atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė tavo artimui, kuris geresnis už tave.” (1 Sam 15, 28)... KID 154.3
Saulius pernelyg pasitikėjo savimi ir pažemino Dievą savo netikėjimu ir nepaklusnumu. Nors tada, kada buvo pakviestas karaliauti, jis buvo nuolankus ir savimi nepasitikintis, sėkmė jį padarė pasitikinčiu savimi... KID 154.4
Aukos pačios savaime neturėjo jokios vertės Dievo akyse. Jos buvo skirtos išreikšti aukotojo gailestį dėl nuodėmės, tikėjimą Kristumi ir pasižadėjimą ateityje paklusti Dievo Įstatymui. Tačiau be atgailos, tikėjimo ir paklusnios širdies aukos yra beprasmės. Kada Saulius, nepaisydamas aiškaus Dievo įsakymo, ketino paaukoti tai, ką Dievas buvo paskyręs sunaikinti, buvo parodyta atvira panieka Dievo autoritetui. Toks tarnavimas būtų tapęs Dangaus įžeidimu. KID 154.5
Nors ir matydami Sauliaus nuodėmę ir jos pasekmes, kiek daug yra tokių, kurie eina panašiu keliu. Atsisakydami paklusti kai kuriems Viešpaties reikalavimams, jie atkakliai aukoja Dievui formalios religijos tarnavimą. Dievo Dvasia neatsiliepia į tokį tarnavimą. Nesvarbu, kokie uolūs žmonės gali būti vykdydami religines ceremonijas, Viešpats jų priimti negali, jei jie užsispyrusiai nepaiso vieno iš Jo įsakymų. (PP 631, 634) KID 154.6