“Bet karalius tarė: “Ahimelechai, tu mirsi! Tu ir visi tavo namai!” 1 Sam 22,16. KID 163.1
Žmogus, paniekinęs Dievo patarimus, negali išsaugoti ramybę ir išmintį, kurie įgalintų jį elgtis teisingai ir atsargiai. Nėra baisesnio ir beviltiškesnio pamišimo, nei sekimas žmogiškąja išmintimi, kuriai nevadovauja Dievo išmintis. Saulius ruošėsi užklupti ir sugauti Dovydą Adulamo oloje ir sužinojęs, kad Dovydas paliko savo priebėgą, karalius labai įsiuto. Dovydo pabėgimas buvo paslaptis Sauliui. Su šia mintimi jam susitaikyti padėjo tik tikėjimas, kad jo stovykloje buvo išdavikų, pranešusių Jesės sūnui jo ketinimus. KID 163.2
Jis įtikinėjo, kad buvo suorganizuotas sąmokslas prieš jį ir, siūlydamas garbias pareigas bei brangias dovanas, jis ketino surasti tą, kuris padėjo Dovydui. Edomietis Doegas tapo skundiku. Skatinamas ambicijų, šykštumo ir neapykantos kunigams, kurie peikė jo nuodėmes, Doegas papasakojo apie Dovydo apsilankymą pas Ahimelechą, tačiau jo pasakojimas buvo taip nušviestas, kad Sauliui sukėlė pyktį prieš Dievo žmogų. Nepaklusnaus liežuvio žodžiai įžiebė pragaro ugnį ir išjudijo blogiausias Sauliaus širdies aistras. Apakintas įniršio, jis įsakė, kad visa kunigo šeima būtų išžudyta. Šis baisus įsakymas buvo įgyvendintas. Ir ne tik Ahimelechas, bet ir jo tėvo namų gyventojai... buvo nužudyti karaliaus įsakymu, žmogžudiškos Doego rankos... KID 163.3
Štai ką kontroliuojamas šėtono galėjo padaryti Saulius. Kada Dievas pamatė, kad amalekiečių nedorybių saikas buvo pilnas ir įsakė jam juos visiškai sunaikinti, tai jis save palaikė perdaug gailestingu, kad įgyvendintų Dievo nuosprendį ir išsaugojo tai, kas buvo skirta sunaikinimui, o dabar be Dievo leidimo, vedamas šėtono, jis sugebėjo nužudyti Viešpaties kunigus ir pražudyti Nobės gyventojus Štai toks yra žmogaus širdies iškrypimas, kai jis atsisako Dievo vadovavimo. (Ten pat 658, 659) KID 163.4