“Abšalomas ir visas Izraelis sutiko, kad Hušajo Archo patarimas geresnis už Ahitofelio patarimą. Viešpats buvo nusprendęs paversti niekais gudrų Ahitofelio patarimą, kad atneštų Abšalomui nelaimę.” 2 Sam 17,14. KID 179.1
Ahitofelis įtikinėjo Abšalomą būtinai imtis skubių veiksmų prieš Dovydą... Jo planui pritarė ir karaliaus patarėjai. Jei juo būtų buvę sekama, Dovydas būtų be abejonės nužudytas, žinoma, jei Viešpats nebūtų tiesiogiai įsikišęs gelbėdamas jį. Bet išmintis, aukštesnė už pražūtingą Ahitofelio išmintį, vadovavo įvykiams... KID 179.2
Hušajas nebuvo pakviestas į tarybą ir nesiruošė eiti ten be pakvietimo, kad nesukeltų įtarimo, jog jis yra žvalgas, bet susirinkusiems išsiskirsčius, Abšalomas, didžiai vertindamas savo tėvo patarėjo nuomonę, papasakojo jam Ahitofelio planą. Hušajas suprato, kad jei bus įgyvendintas siūlomas planas, Dovydas žus. Ir jis tarė: “Šį kartą patarimas, kurį davė Ahitofelis, nėra geras” (2 Sam 17, 7)... Jis pasiūlė planą, pasirodžiusį palankesnį garbėtroškai ir savanaudiškai prigimčiai, trokštančiai jėgos... KID 179.3
“Abšalomas ir visas Izraelis sutiko, kad Hušajo Aracho patarimas geresnis už Ahitofelio patarimą” (2 Sam 17, 14). Tačiau ten buvo tas, kuris nebuvo apgautas, tas, kuris numatė lemtingas Abšalomo klaidos pasekmes. Ahitofelis žinojo, kad maištininkai pralaimėjo. Jis taip pat suprato, kad, koks likimas beištiktų kunigaikštį, nėra vilties patarėjui, kuris kurstė jo didžiausius nusikaltimus. Ahitofelis drąsino Abšalomą maištauti. Jis buvo jo patarėju, darant pačias baisiausias nuodėmes, žeminant jo tėvą. Jis siūlė Dovydo nužudymo planą ir numatė jo įgyvendinimą. Jis nukirto paskutinę galimybę susitaikyti su karaliumi, o dabar kitą vietoje jo pasirinko net ir pats Abšalomas. KID 179.4
Nusivylęs, pavydus ir piktas, Ahitofelis nujojo į savo miestą, sutvarkė savo reikalus ir pasikorė. Tokios yra išminties pasekmės to, kuris, būdamas išskirtinai gabus, nepasidarė Dievo savo patarėju. (Ten pat 740, 741) KID 179.5