“Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose, o kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose.” Lk 16,10. KID 216.1
Dievas liepė Elijui patepti kitą pranašą savo vietoje. Jis pasakė: “Šafato sūnų Eliziejų... patepk pranašu vietoj savęs” — ir Elijas, paklusdamas paliepimui, išėjo surasti Eliziejaus... KID 216.2
Eliziejaus tėvas buvo turtingas ūkininkas, žmogus, kurio namai buvo iš tų, kurie visuotinio atpuolimo metu nesiklaupė prieš Baalą. Jų namuose Dievas buvo gerbiamas, o ištikimybė senovės Izraelio tikėjimui buvo kasdieninio gyvenimo matas. Tokioje aplinkoje užaugo Eliziejus. Gyvendamas toli nuo miesto šurmulio ir mokomas Dievo, gamtos ir naudingo darbo, jis išvystė paklusnumo tėvams bei Dievui įpročius, kurie padarė jį tinkamą vėliau užimti aukštas pareigas. KID 216.3
Pranašo pašaukimas pasiekė Eliziejų jam kartu su savo tėvu ir tarnais beariant lauką. Jis dirbo tą darbą, kuris buvo arčiausiai jo. Jis turėjo ir vadovo sugebėjimų, ir romumą, kad galėtų užimti šį tarnavimą. Būdamas švelnios ir ramios dvasios, jis tuo pačiu buvo energingas ir tvirtas. Jam buvo būdingas kilnumas, ištikimybė ir Dievo baimė, o dėka savo kasdieninio darbo, jis įgijo charakterio taurumą ir tikslo siekimo tvirtumą, kurie nuolatos stiprėjo malonėje ir pažinime. Bendradarbiaudamas su tėvu atliekant namų pareigas, jis mokėsi bendradarbiauti su Dievu. KID 216.4
Būdamas ištikimas mažuose dalykuose, Eliziejus buvo ruošiamas priimti didesnį pasitikėjimą. Diena iš dienos dirbdamas ūkyje, jis tapo tinkamas svarbesniam darbui... Niekas negali žinoti Dievo tikslų Jo auklėjime, tačiau visi gali būti užtikrinti, kad įrodymas priimti atsakomybę mažuose dalykuose, yra įrodymas priimti didesnę atsakomybę. Kiekvienas gyvenimo poelgis atskleidžia charakterį ir tik tas, kuris mažose pareigose įrodo, jog yra “darbininkas, neturintis ko gėdytis”, gali būti Dievo pagerbtas, suteikiant jam didesnį tarnavimą. (Ten pat, 217, 218) KID 216.5