“Pasižiūrėk į puikuolį! Jo dvasia nėra dora; o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.” Hab 2,4. KID 238.1
Pradėjus valdyti Ozėjui ir dar daugelį metų prieš tai, daugelis ištikimųjų Jude klausė: “Ar kada nors išsipildys Dievo pažadai, duoti senovės Izraeliui?” KID 238.2
Šie neramūs klausimai buvo iškelti pranašo Habakuko. Matydamas ištikimųjų padėtį savo dienomis, jis savo širdies naštą išreiškė klausimu: “Kiek ilgai dar šauksiu, Viešpatie, o Tu manęs neišgirsi?” (Hab 1, 2). Ir tada savo tikėjimu žvelgdamas toliau nei nieko gero nežadanti ateitis, tvirtai įsikibdamas į vertingus pažadus, atskleidžiančius Dievo meilę Savo pasitikintiems vaikams, pranašas pridūrė: “Mes nežūsime”. Su šiuo tikėjimo išpažinimu jis patikėjo savo, o taip pat ir kiekvieno tikinčiojo izraelito likimą gailestingojo Dievo rankoms. KID 238.3
Tikėjimas, sustiprinęs Habakuką ir visus šventuosius ir teisiuosius tomis išbandymų dienomis, yra tas pats tikėjimas, kuris išlaiko Dievo žmones šiandien. Pačiomis tamsiausiomis valandomis, slegiant nepalankiausioms aplinkybėms, krikščionys gali išlaikyti savo sielą prie visos šviesos ir jėgos šaltinio. KID 238.4
Per tikėjimą Dievu jo viltis ir drąsa gali kiekvieną dieną atsinaujinti. “Teisusis gyvens tikėjimu... KID 238.5
Mes turime puoselėti ir lavinti tikėjimą, apie kurį liudijo pranašai ir apaštalai, tikėjimą, kuris laikosi įsikibęs Dievo pažadų ir laukia išgelbėjimo Jo nustatytu laiku ir būdu. Nesikeičiantis paranašystės žodis savo galutinį išsipildymą sutiks šlovingo Mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimo metu. Jis pasirodys kaip Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats... Kartu su pranašu, kuris stengėsi padrąsinti Judą neregėto apsupimo metu, su pasitikėjimu galime pasakyti: “Bet Viešpats yra Savo šventykloje; te nutyla Jo akivaizdoje visa žemė!” (Hab 2, 20). Visada prisiminkite šią džiugią žinią: “Nustatytu laiku regėjimas išsipildys, o dabar jis skuba j tikslą ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk, jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos.” (Hab 2, 3). (PK 384-388) KID 238.6