“Bet tramdau savo kūną ir darau klusniu, kad kitus mokydamas pats nepasidaryčiau atmestinas.” lKor 9,27. KID 245.1
Šiandien Dievas kviečia būti Jo liudytojais pasaulyje taip, kaip Jis kvietė Danielių liudyti apie Jį Babilone. Jis trokšta, kad tiek nereikšminguose, tiek ir svarbiausiuose gyvenimo reikaluose mes atskleistume žmonėms Jo karalystės principus. Daugelis laukia, kada jiems bus suteikta galimybė atlikti kokį didelį darbą, tačiau kasdien praleidžia galimybes atskleisti ištikimybę Dievui. Jie nesugeba kiekvieną dieną, visa širdimi, atlikti mažų gyvenimo teikiamų pareigų... KID 245.2
Kiekvieno tikro krikščionio gyvenime nėra nesvarbių darbų. Visagalio akyse kiekviena pareiga yra svarbi. Viešpats tiksliai įvertina kiekvieną tarnavimo galimybę. Bus įvertinti ne tik naudojami sugebėjimai, bet ir tie, kurie liko nepanaudoti. Mes būsime teisiami pagal tai, ką turėjome atlikti, bet nepadarėme, nes nenaudojome savo sugebėjimų Dievo šlovei. KID 245.3
Kilnus charakteris neatsiranda atsitiktinai. Jis nepriklauso nuo ypatingų Apvaizdos malonių ar dovanų. Toks charakteris susiformuoja dėka saviauklos, žemesnės prigimties pavedimo aukštesnei galiai, savęs atidavimo, tarnavimo Dievui ir žmonėms... KID 245.4
Kūnas yra svarbiausias tarpininkas, per kurį charakterio formavimu yra vystomos protas ir siela. Todėl sielų priešas ir naudoja savo gundymus, kad pažemintų ir susilpnintų fizines jėgas... KID 245.5
Kūnas turėtų būti valdomas aukštesnių žmogaus jėgų. Aistros turėtų būti valdomos valios, kuri savo ruožtu turėtų būti pavesta Dievui. Karališkas sugebėjimas mąstyti, pašventintas Dieviška malone, turėtų dominuoti gyvenime. Nuo nekintančių įstatymų priklauso mūsų intelektas, fizinė ištvermė ir gyvenimo ilgumas. Per paklusnumą šiems įstatymams žmogus gali nugalėti save, savo polinkius... “Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.” (Ef 6, 12). (PK 487-489) KID 245.6