“Tačiau jei būtų tarp jūsų elgeta, vienas giminaičių, bet kuriame tavo miestų tame krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, nebūk kietaširdis ar šykštus savo beturčiui artimui. Verčiau ištiesk ranką ir noriai jam skolink, ko tik is tokoja.” Įst 15,7.8. KID 263.1
Kartais, po sugrįžimo iš Babilono tremties, turtingieji žydai elgėsi priešingai šiems nurodymams. Kada vargšai būdavo priversti skolintis pinigus, kad galėtų sumokėti mokesčius karaliui, turtingieji jiems paskolindavo, tačiau su didelėmis palūkanomis. Imdami užstatan vargšų žemę, jie palaipsniui vedė nelaimingus skolininkus į giliausią skurdą. Daugelis buvo priversti parduoti savo sūnus ir dukteris į vergovę, o ten, atrodė, nėra jokios vilties pagerinti jų padėtį, jokių sąlygų išpirkti savo vaikus ar savo žemes, nebuvo jokių perspektyvų, tik vis augantis vargas su nuolatiniu stygiumi ir baudžiava. Šie žmonės priklausė tai pačiai tautai, buvo jos pačios sandoros vaikai, kaip ir geriau gyvenantys jų broliai... KID 263.2
Nehemijas buvo pasipiktinęs, išgirdęs apie šių žmonių priespaudą... Jis suprato, kad reikia tvirtai stoti teisingumo pusėn, jei nori, kad būtų sulaužytas šis slegiantis paprotys. Su jam būdinga energija ir ryžtu jis atsidavė darbui, padėdamas savo broliams. KID 263.3
Nehemijo nesustabdė ir tai, kad prispaudėjais buvo turtingi žmonės, kurių pagalba buvo labai reikalinga atstatant miestą. Jis griežtai sudraudė kunigaikščius ir valdovus ir, sušaukęs žmones į susirinkimą, aiškiai išdėstė Dievo reikalavimus šiuo klausimu... KID 263.4
Šis atvejis pateikia svarbią pamoką. “Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.” Šioje kartoje pelno troškimas yra visa griaunanti aistra... Mes visi buvome skolininkai dieviškam teisingumui, neturėdami kuo išmokėti skolą. Tada Dievo Sūnus, pasigailėjęs mūsų, sumokėjo mūsų išpirkos kainą. Jis tapo vargšu, kad per Jo neturtą mes galėtume tapti turtingais. Vargšams rodomu dosnumu mes galime įrodyti savo dėkingumą už mums dovanotą malonę ir nuoširdumą. (Ten pat, 647-652) KID 263.5