“O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.” Jn 3,21. KID 289.1
Nikodemas pas Viešpatį atėjo, manydamas padiskutuoti su Juo, bet Kristus aiškiai išdėstė tiesos principus. Nikodemui Jis pasakė, kad jam reikia ne tiek teorinių žinių, kiek dvasinio atgimimo. Tau reikia ne patenkinti savo smalsumą, o įsigyti naują širdį... KID 289.2
Jis (Nikodemas) pamatė, kad net ir pats uoliausias paklusnumas paprastai įstatymo raidei, taikomai tik išoriniam gyvenimui, negalėjo paruošti žmogaus įeiti į Dangaus karalystę. Vertinant žmogiškai, jo gyvenimas buvo teisus ir garbingas, bet Kristaus akivaizdoje jis jautė savo širdies netyrumą ir gyvenimo nešventumą... Kai Išgelbėtojas jam paaiškino apie gimimą iš naujo, jis pats panoro patirti šį pasikeitimą... Jėzus atsakė į neištartą klausimą: “Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jn 3,14.15). KID 289.3
Nikodemas gavo pamoką ir nešiojosi ją su savimi. Jis ėmė naujai tyrinėti Šventąjį Raštą, ne diskusijoms, o sielos gyvasčiui palaikyti. Pasiduodamas Šventosios Dvasios vadovavimui, jis pradėjo matyti dangaus karalystę... KID 289.4
Kurį laiką Nikodemas viešai nepripažino Kristaus, tačiau jis stebėjo Jo gyvenimą ir apmąstydavo Jo mokymą. Sinedriono posėdyje jis ne kartą sutrukdė kunigams sunaikinti Jį... KID 289.5
Po Viešpaties užžengimo dangun, kai mokiniai buvo išblaškyti persekiojimų, Nikodemas drąsiai žengė į priekį. Jis panaudojo savo turtą, kad palaikytų tik ką užgimusią bažnyčią, kuri žydų įsitikinimu, turėjo būti išblaškyta Kristui mirus. Tas, kuris anksčiau buvo toks atsargus ir abejojo, pavojaus metu stovėjo tvirtai kaip uola, stiprindamas Kristaus mokinių tikėjimą ir paremdamas Evangelijos darbą. Jis buvo niekinamas ir persekiojamas tų, kurie anksčiau rodė jam pagarbą. Jis neteko šio pasaulio gėrybių, tačiau jo tikėjimas, gavęs pradžią naktinio pasikalbėjimo su Kristumi metu, nesusvyravo. (DA171-177) KID 289.6