“Kas tvirtina esąs Jame, tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir Jis vaikščiojo.” lJn 2,6. KID 312.1
Jono gyvenimas yra tikro pasišventimo pavyzdys. Per tuos artimo bendravimo su Kristumi metus jis buvo Gelbėtojo perspėjamas ir visus pabarimus jis priėmė. Dieviško charakterio šviesoje Jonas matė savo paties trūkumus ir toks apreiškimas versdavo nusižeminti... Jėga ir švelnumas, didingumas ir romumas, tvirtumas ir kantrumas, kuriuos jis matė kasdieniniame Dievo Sūnaus gyvenime, pripildė jo sielą pasigėrėjimo. Jis leido, kad jo kerštingą ir ambicingą temperamentą keistų Kristaus jėga, ir Dievo meilė pakeitė jo charakterį. KID 312.2
Visiškai priešingas pasišventimui, įgyvendintam Jono gyvenime, yra jo draugo mokinio Judo patyrimas... Jonas nesitaikstė su savo klaidomis. Judas, priešingai, nepakluso savo sąžinei ir pasidavė gundymui, tuo sustiprindamas įpročius blogiui... KID 312.3
Jonas ir Judas atstovauja tuos, kurie išpažįsta, jog yra Kristaus pasekėjai. Abu šie mokinai turėjo tas pačias galimybes tyrinėti ir sekti Dieviškuoju keliu. Abu artimai bendravo su Jėzumi ir turėjo privilegiją klausytis Jo mokymo. Abu turėjo rimtų charakterio trūkumų ir turėjo priėjimą prie dieviškos malonės, kuri keičia charakterius. Tačiau, kai vienas su nusižeminimu mokėsi iš Jėzaus, kitas parodė, kad jis yra tik žodžio klausytojas, o ne vykdytojas. Vienas, kasdien mirdamas sau ir nugalėdamas nuodėmę, buvo pašventintas per tiesą, kitas, priešindamasis keičiančiai malonės jėgai ir pasiduodamas savanaudiškiems troškimams, pateko į šėtono vergystę. KID 312.4
Toks charakterio pasikeitimas, koks matomas Jono gyvenime, yra bendravimo su Kristumi pasekmė. Gali būti labai ryškūs asmens charakterio trūkumai, tačiau, kada jis tampa tikru Kristaus mokiniu, Dievo malonės jėga pakeičia ir pašventina jį. Žvelgdamas lyg veidrodyje į Viešpaties šlovę, jis yra keičiamas iš šlovės į šlovę, kol tampa panašiu į Tą, Kurį jis garbina. (Ten pat, 557-559) KID 312.5