“Jis nepagailejo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną”. 2 Pt 2,5. KID 33.1
Dievas perspėjo senojo pasaulio gyventojus, ką Jis ketino daryti apvalydamas nuo netyrumo. Bet jie su panieka juokėsi iš to, ką jie laikė prietaringomis pranašystėmis. (MS 161, 1897) KID 33.2
Iš pradžių atrodė, kad daugelis priėmė perspėjimą, tačiau jie nesigręžė į Dievą su nuoširdžia atgaila. Jie nenorėjo išsižadėti savo nuodėmių. Tuo laiku prieš tvaną jų tikėjimas buvo išmėgintas ir jie neišlaikė išbandymo. Nugalėti vyraujančio netikėjimo, jie prisijungė prie aplinkinių, kartu atstumdami rimtą žinią. Kai kurie buvo giliai įtikinti ir būtų paklusę perspėjimo žodžiams, tačiau aplink buvo tiek daug besišaipančių ir išjuokiančių, kad juos užvaldė ta pati dvasia... Greitai jie tapo vieni iš aršiausių pašaipūnų, nes niekas nėra toks atsakingas ir gali taip toli eiti nuodėmėje, kaip tie, kurie kartą jau turėjo šviesą, bet pasipriešino Dievo Dvasios įtikinėjimui. (PP 95) Toliau tęsėsi jų šventės ir rajūkiškos puotos. Jie gėrė ir valgė, sodino ir statė, kūrė planus remdamiesi pelnu, kurį tikėjo gauti ateityje, taip jie vis labiau žengė nuodėmės keliu, nepaisydami Dievo reikalavimų ir paliudydami, kad neturi jokios Amžinojo Viešpaties baimės... KID 33.3
Jei prieštvaniniai žmonės būtų patikėję perspėjimu ir atgailavę dėl savo piktų darbų, Viešpats nebūtų išliejęs Savo įniršio, taip kaip Jis vėliau pasigailėjo Ninevės. Bet atkakliai priešindamiesi sąžinės priekaištams ir Dievo pranašo perspėjimams, iš karto pripildė sklidinai savo nedorybių taurę ir subrendo sunaikinimui. (Ten pat 97) Dievas mums siuntė per Savo pasiuntinius perspėjimo žinią, skelbiančią, kad jau netoli visų dalykų pabaiga. Kai kurie paklausys šių perspėjimų, tačiau didžioji dauguma jų nepaisys. KID 33.4
Taip bus ir kada Kristus ateis. Ūkininkai, teisininkai, tekstilininkai bus taip pasinėrę į savo darbus, kad Viešpaties diena juos užklups kaip žabangai. (MS 161,1897) KID 33.5