“Tada Abraomas tarė Lotui: “Prašyčiau, kad nebūtų vaido tarp manęs ir tavęs ar tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame giminaičiai. Argi ne visas kraštas prieš tave? Prašyčiau atsiskirti nuo manęs. Jei tu eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, jei tu eisi į dešinę, aš eisiu į kairę”. Pr 13, 8.9. KID 43.1
Į Kanaaną Abraomas sugrįžo turėdamas “daug aukso, sidabro ir galvijų”. Jis kartu su Lotu vėl atvyko į Betelj ir savo palapines pasistatė šalia aukuro, kurį buvo anksčiau pastatęs. Greitai jie suprato, kad išaugę turtai sukėlė ir daug rūpesčių. Nežiūrint į sunkumus ir išbandymus, anksčiau jie gyveno harmonijoje, tačiau, jiems suklestėjus, kilo nesantaikos pavojus. Ganyklų nebuvo užtektinai, kad galėtų išmaitinti abiejų gyvulius... Tapo akivaizdu, kad jiems reikia skirtis. Abraomas pirmas davė pasiūlymą dėl ramybės išsaugojimo, nors ir buvo vyresnis už Lotą, turėjo daugiau turtų, užėmė aukštesnę padėtį šeimoje ir buvo garbingesnis. Nors visa ši žemė jam buvo atiduota Paties Dievo, jis mandagiai atsisakė savo teisės... KID 43.2
Čia pasirodė kilni ir nesavanaudiška Abraomo dvasia. Kaip daugelis panašiose situacijose iškilus pavojams linksta prie savo asmeninių teisių ir prioritetų! Kiek daug namų taip suskilo į atskiras dalis! Kiek daug bažnyčių taip pasidalijo, tapdamos papiktinimu tarp bedievių ir suklupimo akmeniu tiesos kelyje. “Neleiskime ginčams kilti tarp manęs ir tarp kitų”, — pasakė Abraomas, — “nes mes esame broliai”, ne tik kaip žemiškos šeimos nariai, bet ir kaip garbintojai tikrojo Dievo. Dievo vaikai visoje žemėje yra nariai vienos šeimos, todėl ta pati meilės ir tikėjimo dvasia turi vadovauti jiems.“Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba” — (Rom 12, 10) yra mūsų Gelbėtojo mokymas. Praktikavimas vienodo paslaugumo, noro daryti kitiems tą patį, ką norėtume, kad mums darytų, panaikintų pusę gyvenimo nuoskaudų. Savęs išaukštinimo dvasia yra šėtono dvasia, tačiau dvasia, kurioje yra puoselėjama Kristaus meilė, bus pilna pasiaukojimo ir neieškos sau naudos. Tokie kreipia dėmesį į dievišką palie-pimą: “žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų”. (Fil 2,4). (Ten pat 132, 133) KID 43.3