“Kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.” Fil 2, 15. KID 55.1
Abraomas buvo gerbiamas aplinkinių tautų kaip galingas kuni-gaikštis bei kaip sumanus ir išmintingas vadovas. Jis neat-siribojo nuo kaimynų. Jo gyvenimas ir charakteris, tokie skirtingi nei stabų garbintojų, iškalbingai liudijo apie tikrąjį tikėjimą. Jo ištikimybė Dievui buvo nepajudinama, kai tuo tarpu jo gerumas ir palankumas kėlė pasitikėjimą ir draugiškumą, o jo nesuteptas didingumas reikalavo pagarbos. KID 55.2
Jo religija nebuvo paslėpta lyg koks lobis, kuriuo savininkas galėtų pavydžiai gėrėtis vienas. Tikroji religija nėra tokia, nes tokia dvasia prieštarauja Evangelijos principams. Kristui gyvenant širdyje yra neįmanoma nuslėpti Jo buvimo šviesos arba kad ta šviesa nublanktų. Priešingai, diena iš dienos ji taps ryškesnė ir ryškesnė, kada nuodėmės ir savanaudiškumo migla, dengianti sielą, bus išsklaidyta ryškios teisumo saulės spindulių. KID 55.3
Dievo žmonės yra Jo atstovai žemėje ir Jis nori, kad būtų šviesa moralinėje pasaulio tamsoje. KID 55.4
Išmėtyti po visą šalį, kaimus ir miestus, jie yra Dievo liudytojai, tarpininkai, per kuriuos Jis supažindins netikintį pasaulį su Savo valia ir Jo malonės stebuklais. Tai yra Jo planas, kad visi, tapę išganymo dalininkais, būtų Jo misionieriai. Krikščioniškas pamaldumas pasauliui atstoja standartą, pagal kurį jis sprendžia apie Evangeliją. Ištverti sunkumai, gausios palaimos, įpročiu tapęs romumas, gailestingumas ir meilė yra ta šviesa pasauliui, kuri švie-čia charakteryje, parodydama kontrastą tarp šviesos ir tamsos, kylančios iš įgimtos širdies savanaudiškumo. (Ten pat 133, 134) KID 55.5