Go to full page →

ATIDUOTI TAI, KAS YRA DIEVO, Vasario 28 KID 61

“Ir šis akmuo, kurį pastačiau kaip paminklą, bus Dievo namai. O iš viso, ką Tu man duodi, tikrai atseikėsiu Tau dešimtinę.” Pr 28,22. KID 61.1

Pagal tuometinį paprotį pažymėti stambius įvykius Jokūbas pastatė paminklą Dievo malonei, kad, kada tik jis eis šiuo keliu, galėtų apsistoti šioje šventoje vietoje ir pagarbinti Viešpatį... “Tuomet Jokūbas padarė įžadą, sakydamas: “Jei Dievas pasiliks su manimi, saugodamas mane kelionėje, kurią pradedu, ir duos man duonos ir drabužių apsivilkti, idant sugrįžčiau ramybėje vėl į tėvo namus, tai Viešpats bus mano Dievas, ir šis akmuo, kurį pastačiau kaip paminklą, bus Dievo namai. O iš viso, ką Tu man duodi, tikrai atseikėsiu Tau dešimtinę.”Pr 28, 20-22. KID 61.2

Jokūbas nesistengia čia sudaryti sandėrio su Dievu. Viešpats jam jau buvo pažadėjęs gerovę. Ši priesaika tai atsakas širdies, pilnos pagarbos Dievo meilei ir malonės užtikrinimui. Jokūbas jautė, kad Dievas turi atitinkamus reikalavimus jam, kuriuos jis turi pripažinti ir kad už suteiktą Dievišką palankumą yra reikalingas kažkoks atsakymas. Taip ir kiekviena mums išlieta palaima kviečia atsiliepti į visų malonių Autorių. Krikščionis dažniau turėtų peržiūrėti savo gyvenimą ir su pagarba prisiminti, kada Dievas jam padėjo praeityje, palaikė, kai buvo sunku, atvėrė duris prieš akis, kai atrodė aplink tik tamsa ir atgaivino, kada jis buvo išsekęs. Visa tai jam turėtų būti įrodymu, kad dangiškieji angelai rūpinasi juo. Matydamas visus šiuos nesuskaičiuojamus įrodymus, jis su nuolankia ir didinga širdimi dažniau turėtų paklausti: “Kuo galiu atsilyginti Viešpačiui už visą, ko Jis dosniai man davė?” (Ps 116,12). KID 61.3

Mūsų laikas, mūsų turtai, mūsų nuosavybė turi būti pašvęsta Tam, Kuris patikėjo mums šias palaimas. Kad dėl mūsų Dievas stebuklingai veikia arba mums yra suteikiamas naujas ir tikras palankumas, tai mes savo dėkingumą turime išreikšti ne vien žodžiais, bet, kaip ir Jokūbas, dovanomis bei aukomis, skirtomis Jo reikalams. Kaip pastoviai mes gauname Dievo palaimas, taip pastoviai mes turime duoti. (Ten pat 187,188) KID 61.4