“Matai žmogų, turintį darbo įgūdžių? Jis tarnaus karaliui, užuot tarnavęs paprastiems žmonėms.” Pat 22, 29. KID 73.1
Juozapas buvo išaukštintas nuo kalėjimo požemio iki Egipto žemės valdovo. Tai buvo labai garbingos pareigos. Tačiau jas iš visų pusių supo sunkumai ir pavojai. Nė vienas, pasiekęs aukštumos, negali ten saugiai stovėti. Kaip vėtra palieka nepažeidusi mažos slėnio gėlės, o su šaknimis išrauna stipriausią viršukalnės medį, taip ir tie, kurie garbingai gyveno kuklų gyvenimą, gali būti įstumti į gundymų duobę, kurie persekioja pasaulietišką garbę ir sėkmę. Bet Juozapo charakteris vienodai išlaikė išbandymus ir kenčiant, ir klestint. Jam stovint faraono namuose ar kalėjimo kameroje, buvo matoma ta pati ištikimybė Dievui. Nors jis jautėsi svetimu pagoniškoje šalyje, atskirtas nuo savo tautos, nuo Dievo garbintojų, jis vis dėlto tikėjo, kad dieviška ranka vadovauja jo žingsniams ir su nuolatiniu pasitikėjimu Dievu jis ištikimai atliko jam patikėtas pareigas. Dėka Juozapo, karaliaus ir kitų žymių žmonių dėmesys buvo nukreiptas į tikrąjį Dievą. Nors jie ir neišsižadėjo savo stabmeldystės, jie išmoko gerbti Jehovos garbintojo gyvenime ir charakteryje atskleistus principus. KID 73.2
Kaip Juozapas sugebejo išlikti toks išmintingas, teisus ir tvirtas charakteriu? Vaikystėje jis paklusdavo pareigai, o ne savo polinkiams ir toks jaunuolio garbingumas, paprastas pasitikėjimas, kilni prigimtis davė vaisių darbuose, kai jis suaugo. Tyras ir paprastas gyvenimas skatino aktyvų fizinio kūno ir intelektualinių sugebėjimų vystimąsį. Bendravimas su Dievu per Jo darbus ir apmąstymus tų didingų tiesų, patikėtų tikintiesiems, išaukštino ir sutaurino jo dvasios prigimtį, praplėtė ir sustiprino jo protą taip, kaip to nesugebėtų padaryti kiti mokslai. Ištikimybės principai kiekviename darbe, koks menkas ar didelis jis atrodytų, ruošė kiekvieną jo savybę didžiausiam tarnavimui. KID 73.3
Tas, kuris gyvena sandoroje su Dievo valia, užtikrina sau patį tikriausią ir tvirčiausią charakterio vystymąsi. (Ten pat 222) KID 73.4