“Neleisi šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis.” Joz 1,8. KID 112.1
Jei žmonės vaikščios Dievo jiems nurodytais keliais, jie turės patarėjus, kurių išmintis žymiai pranoksta žmogiškąją. Jozuė buvo išmintingas generolas, nes Dievas buvo jo vadovas. Pirmasis kardas, kurį naudojo Jozuė, buvo dvasios kardas, Dievo Žodis... KID 112.2
Dėl to, kad jo tesingumo principai turėjo būti gerai išbandyti, Viešpats Savo malonėje liepė jam nepasukti nei kairėn, nei dešinėn. Jis turėjo eiti tvirtų principų keliu. Jei Jozuės nebūtų laukę jokie pavojai, tai Viešpats nebūtų jo prašęs būti drąsiu. Per visus savo rūpesčius Jozuės Dievas turėjo būti jo vedliu. KID 112.3
Nėra didesnės apgavystės žmogui, nei galvoti, kad bet kokiame sunkume jis gali rasti geresnį vadovą, ištikimesnį patarėją nelaimės metu ir stipresnę apsaugą bet kokioje situacijoje, nei Dievas. KID 112.4
Viešpats nori atlikti didžiulį darbą žemėje. Kiekvienam žmogui Jis paveda atlikti Savo darbą. Tačiau žmogus niekada neturėtų kito žmogaus padaryti savo vadovu, kad taip nebūtų nuvestas į šalį. Tai visada yra nesaugu. Nors biblinė religija įkūnija aktyvaus tarnavimo principus, bet tuo pat metu yra būtinybė kasdien prašyti išminties šaltinio. Kokia buvo Jozuės pergalė? Tu turi mąstyti apie Dievo Žodį dieną ir naktį. Viešpaties žodis aplankė Jozuę prieš jam žengiant per Jordaną... Tai buvo Jozuės pergalės paslaptis. Jo vadovas buvo Dievas. (2BC 993) KID 112.5
Žmonės, dirbantys patarėjais, turėtų būti nesavanaudiški, tikėjimo ir maldos vyrai, žmonės, nedrįstantys pasikliauti žmogiška išmintimi, bet uoliai ieškantys šviesos ir sumanumo tam, kad geriausiai galėtų atlikti savo darbą. Jozuė, Izraelio vadovas, uoliai tyrinėjo knygas, kuriose Mozė ištikimai užrašė Dievo duotus nurodymus — Jo reikalavimus, pabarimus ir apribojimus — tam, kad nesielgtų neišmintingai. (Ten pat 993,994) KID 112.6