“O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.” Rom 15,4. KID 3.1
Biblijoje užrašyti gyvenimų aprašymai yra tikros žmonių istorijos. Mus pasiekė aiškūs, nepagražinti ir nuoširdūs pasakojimai apie realius žmones, gyvenusius nuo Adomo iki apaštalų laikų. Daugeliui kelia nuostabą tai, kad Dievo įkvėptoje istorijoje, kalbant apie dorus žmones, yra minima tai, kas sumenkina tų žmonių moralinius charakterius... Įkvėpti rašytojai, matydami neteisybę, nesistengė apsaugoti šventų istorijos puslapių nuo tamsių žmogaus netobulumo ir klaidų dėmių... KID 3.2
Tai, kad tiesa nėra slepiama ir pagrindinių herojų nuodėmės nėra nutylimos, yra vienas iš geriausių Rašto autentiškumo įrodymų... Kiek daug yra užrašyta biografijų apie nepriekaištingus krikščionis, kurie įprastame gyvenime švietė kaip skaistaus pamaldumo pavyzdžiai... Tačiau, kokios skirtingos jos pasirodytų, jei įkvėpimo plunksna būtų rašiusi jų istorijas. Jose būtų atskleistos žmogiškosios silpnybės, kova su savanaudiškumu, neteisybė ir išdidumas, atsiskleistų ir užslėptos nuodėmės, ir pastovi kova tarp dvasios ir kūno... KID 3.3
Viskas atrodytų kitaip, jei mūsų geroji Biblija būtų buvusi parašyta neįkvėptų žmonių. Ją studijuojantys, klystantys mirtingieji, kovojantys su įgimtais trūkumais ir apgaulingu priešu, liktų apimti nevilties. Bet, kaip bebūtų Biblijos istorijose, mes turime teisingą įžymių charakterių, religino patyrimo aprašymą. Tai žmonės, kuriuos Dievas mylėjo ir kuriems patikėjo atsakingas pareigas. Kartais jie būdavo gundymo nugalėti ir nusidėdavo, lygiai kaip ir mes šiandien kovojame, svyruojame ir dažnai klystame. Bet nusivylusios širdys tegul žino, kad per Dievo malonę jie galėjo gauti naujos jėgos ir pakilti aukščiau savo nuodėmingos prigimties; tai prisimindami ir mes patys esame pasiruošę stoti į kovą. (4T 9-11) KID 3.4