“Manoachas maldavo Viešpatį. “O mano Viešpatie! — sakė jis. — Prašau leisti Dievo vyrui, kurį Tu siuntei, vėl pas mus ateiti ir pamokyti, ką turime daryti su berniuku, kuris gims”. Ts 13,8. KID 126.1
Pats Dievas pasirodė Manoacho žmonai ir pranešė jai, kad ji turės sūnų, kuris bus didis žmogus ir kuris išgelbės Izraelį. Tada Jis davė jai nurodymus dėl jos dietos... Į šį nurodymą žiūrėkime kaip į skirtą kiekvienai mūsų pasaulio motinai. Jei norite, kad jūsų vaikai turėtų gerai subalansuotus protus, jūs turite būti santūrios. Tegul jūsų pačių širdys ir jausmai būna nesugadinti ir sveiki, kad jūs savo atžalai galėtumėte suteikti sveiką protą ir kūną. (MS 18,1887) KID 126.2
Kiekviena motina turi suprasti savo pareigą. Ji turi žinoti, kad jos vaiko charakteris žymiai daugiau priklauso nuo jos įpročių prieš jo gimimą ir nuo jos asmeninių pastangų po jo gimimo, nei nuo išorinių privalumų ir trūkumų... Motina, busimoji vaiko mama, turi prieš jo gimimą suformuoti savitvardos ir pasiaukojimo įpročius, nes ji perduoda savo savybes, savo silpnąsias ir stipriąsias charkterio savybes. (CD 218, 219) KID 126.3
Neišmintingieji patarėjai ragins motiną tenkinti kiekvieną savo norą ir potraukį, bet tokie mokymai yra netinkami ir blogi. Motina, paties Dievo paliepimu, turi labai svarbų įsipareigojimą ugdyti savitvardą. Tėčiai taip pat kaip ir mamos turi tą pačią atsakomybę. Abu tėvai savo vaikams perduoda savo pačių charakteristikas, tiek protines, tiek fizines, savo polinkius ir norus. (PP 561) KID 126.4
Daugelis su šypsena žiūri į susilaikymą. Jie mano, kad Viešpats nevargina Savęs tokiais neesminiais dalykais, kaip mūsų valgymas ar gėrimas. Bet jei Viešpačiui visa tai nerūpėtų, Jis nebūtų pasirodęs Manoacho žmonai, duodamas jai tikslius nurodymus ir dar du kartus pakartodamas, kad ji jų neužmirštų. (Te 233, 234). Daugelis į tėvų įtaką žiūri kaip į nereikšmingą dalyką, tačiau dangus taip nemano... Žodžiais, ištartais hebrajų motinai, Jis kalba motinoms per visus amžius. (MH 372) KID 126.5