“Paskelbiau jam, kad jo namus pasmerkiau visam laikui už šią kaltę: jis žinojo, kad jo sūnūs elgiasi šventvagiškai, bet jų nesudraudė.” 1 Sam 3, 13. KID 137.1
E lis buvo geras žmogus, tyros moralės, tačiau jis buvo per daug atlaidus. Jis užsitraukė Dievo nemalonę, nes nepasirūpino sustiprinti savo charakterio silpnąsias vietas. Jis nenorejo įžeisti nei vieno jausmų ir neturėjo drąsos pabarti ar pasmerkti nuodėmę... KID 137.2
Jis mėgo tyrumą ir teisumą, bet neturėjo pakankamai moralinės drąsos užkirsti kelią blogiui. Jis mėgo taiką ir harmoniją ir vis labiau tapo nejausmingu blogiui ir nusižengimams... KID 137.3
Elis buvo švelnus, mylintis ir malonus. Jis nuoširdžiai domėjosi Dievo tarnavimu ir Jo darbo klestėjimu. Tai buvo maldos žmogus. Jis niekada nesukildavo prieš Dievo žodžius, tačiau jam trūko charakterio tvirtumo sudraudžiant nuodėmę ir įgyvendinant teisumą nusidėjėliui, kad Dievas galėtų panaudoti jį išlaikant Izraelį tyrą. Jis prie savo tikėjimo nepridėjo drąsos pasakyti “Ne” tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. (4T 516, 517) KID 137.4
Elis žinojo Dievo valią. Jis žinojo, kokį charakterį Jis priims ir kokį pasmerks. Bet vis dėlto jis leido savo vaikams augti su nežabotomis aistromis, iškrypusiais pomėgiais ir sutepta morale. KID 137.5
Elis supažindino savo vaikus su Dievo Įstatymu ir davė puikų savo gyvenimo pavyzdį, bet tuo neužsibaigė jo pareiga. Dievas reikalavo, kad jis, būdamas ir tėvu ir kunigu, neleistų jiems pasekti savo pačių iškrypusiais norais. To padaryti jam nepavyko. (2BC 1009) Tie, kurie neturi pakankamai drąsos sudrausti blogį arba dėl tingumo ar noro nebuvimo visiškai nesistengia apvalyti šeimos ar Dievo bažnyčios, yra atsakingi už tą blogį, kuris atsiras dėl jų pareigos nepaisymo. Mes esame lygiai taip pat atsakingi už blogį, kuriam galėjome užkirsti kelią kituose žmonėse, naudodamiesi savo tėvišku ar pastoriaus autoritetu, lyg šie veiksmai būtų mūsų pačių. (PP 578) KID 137.6