Mes negalime delsti nė minutės, nes nežinome, kada gali baigtis malonės laikas. Ilgiausiai, ką mes turime, tai tik trumpą gyvenimą čia ir nežinome, kada mirties strėlė pataikys į mūsų širdis, kada galime būti pašaukti apleisti šį pasaulį su jo darbais. Prieš mus atsiveria amžinybė. Netrukus pakils uždanga. Tik keleri trumpi metai, ir kiekvienam, kas dabar dar priskiriamas gyviesiems, bus pasakyta: GT 334.4
„Piktadarys toliau tedaro piktadarybes, kas susitepęs, tesu-sitepa dar labiau, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja.” (Apreiškimo 22, 11) GT 335.1
Ar esame pasiruošę? Ar susipažinome su Dievu, dangaus Valdovu, įstatymų Leidėju, ir su Jėzumi Kristumi, kurį Jis siuntė į pasaulį kaip savo atstovą? Kai baigsis viso mūsų gyvenimo darbas, ar galėsime pasakyti tai, ką pasakė Kristus - mūsų Pavyzdys: GT 335.2
„Aš Tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai Man davęs nuveikti... Aš apreiškiau Tavo vardą.” (Jono 17, 4-6) Dievo angelai stengiasi atitraukti mus nuo mūsų pačių ir nuo žemiškų dalykų. Neleiskime jiems triūsti veltui. GT 335.3
Mintys, kurios buvo nuklydusios į plačius vandenis, turi pasikeisti. „Todėl... būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra Tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: ‘Būkite šventi, nes Aš esu šventas!’” (1 Petro 1, 13-16) Mąstymas turi būti sutelktas į Dievą. Turime dėti nuoširdžiausias pastangas, kad nugalėtume savo širdies polinkį blogiui. Mūsų stengimasis, pasiaukojimas ir atkaklumas turi atitikti tą begalinę mūsų siekiamo tikslo vertę. Tik nugalėdami, kaip nugalėjo Kristus, galime laimėti gyvenimo vainiką. GT 335.4