Visa kas ir Danguje, ir Žemėje skelbia, kad didysis gyvenimo įstatymas yra tarnavimo įstatymas. Begalinis Tėvas tarnauja kiekvieno gyvo padaro gyvybei. Kristus atėjo į Žemę kaip „Tas, kurispatarnauja” (Luko 22, 27). Angelai yra „tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą” (Hebrajams 1, 14) . Tas pats tarnavimo įsta-tymas gamtoje įrašytas visur. Paukščiai ore, žvėrys laukuose, girios medžiai, lapai, žolė, gėlės, saulė danguje ir šviesios žvaigždės - viskas kam nors tar-nauja. Ežeras ir vandenynas, upė ir vandens versmė - kiekvienas iš jų ima tam, kad duotų. Ug 118.2
Patarnaudama pasaulio gyvybei, gamta kartu apsaugo ir savąją. „Duokite, ir jums bus duota” (Luko 6, 38) - ši pamoka gamtoje užrašyta lygiai taip pat aiškiai, kaip Šventojo Rašto puslapiuose. Ug 118.3
Kai kalnų šlaitai ir lygumos suformuoja vagą kalnų upei tekėti į jūrą, tai, ką jie duoda, sugrįžta šimteriopai. Versmė, kuri teka čiurlendama, palieka savąją grožio ir vaisingumo dovaną. Plikuose ir vasaros kaitros nurudintuose laukuose upės liniją lydi žaluma - kiekvienas didingas medis, pumpuras ir žiedas liudija apie atlyginančią Dievo malonę visiems, kurie tampa Jo vaga, vedančia į pasaulį. Ug 119.1