TARP DIEVO IR ŽMOGAUS, Sausio 14

“Todėl Jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų”. Hbr 7,25.KID 16.1

Iš tiesų Adomo ir Ievos akys buvo atvertos, tačiau kam? Kad pamatytų savo gėdą ir pražūtį, kad suprastų, jog dangiška šviesa, buvusi jų apsauga, daugiau nebegaubia jų. Jų akys buvo atvertos, kad pamatytų nusižengimo vaisių — nuogumą. Išgirdę Dievą sode, jie pasislėpė nuo Jo, nes jie pamatė tai, ko nepažino iki savo puolimo — Dievo pasmerkimą...KID 16.2

Dievas pasakė, kad žmogaus vienintelė apsauga yra visiškas paklusnumas visiems Jo žodžiams. Mums nereikėtų eksperimentuoti išbandant blogio kelią su visomis jo pasekmėmis. Tai per nepaklusnumą atneš tik silpnumą. Dievo planas buvo duoti žmogui įžvalgumą visuose jo darbuose...KID 16.3

Tarp Dievo ir žmogaus turėjo būti bendradarbiavimas. Tačiau per Adomo nuodėmę šiam planui buvo labai pakenkta. Šėtonas jį sugundė, ir Viešpats jau nebegalėjo bendrauti su juo taip, kaip bendravo dar jam esant be nuodėmės.KID 16.4

Po puolimo Adomo mokytoju tapo Kristus. Gelbėdamas žmoniją nuo akivaizdžios pražūties, Jis veikė Dievo vietoje, Jis tapo tarpininku. Adomui ir Ievai, o taip pat ir visiems jų palikuonims, buvo duotas bandomasis laikotarpis sugrįžti pas Dievą. (Letter 91,1900) Be Dievo Sūnaus aukos negalėjo būti nė kalbos apie žmogaus išgelbėjimą arba suteikimą palaimų. Dievas yra pavydulingas Dievas. Jo Įstatymo sulaužymas atskyrė Dievą nuo žmogaus. Adomui esant nekaltam, jam buvo suteiktas tiesioginis, laisvas, džiaugsmingas bendravimas su savo Kūrėju. Po puolimo Dievas su žmogum bendrauja tik per Kristų ir angelus”. (ST Jan. 30, 1879)KID 16.5