SAVIŽUDYBĖ, Birželio 17

“Doro žmogaus teisumas išlygina jo kelią, o nedorėlis pargriūva per savo nedorumą.” Pat 11, 5.KID 170.1

Šunemo lygumoje ir ant Gilbojos kalno šlaitų mirtinai kovai susirinko Izraelio ir f l ilistinų kariuomenės. Nors ir bauginantys vaizdai En Doro oloje atėmė bet kokią viltį iš jo širdies, Saulius neapsakomai karštai kovojo už savo sostą ir savo karalystę. Tačiau viskas buvo veltui. Izraelitai bėgo nuo filistinų ir daugelis jų krito Gilbojos kalne. Trys drąsūs karaliaus sūnūs žuvo šalia jo. Lankininkai spaudėsi prie Sauliaus. Jis matė savo karius, žūstančius aplink jį ir jo karališkuosius sūnus, krintančius nuo kardo. Jis buvo sužeistas ir negalėjo nei bėgti, nei kovoti. Bėgimas buvo neįmanomas ir, pasiryžęs nepasiduoti gyvas, jis liepė savo ginklanešiui: “Išsitrauk iš makštų kalaviją ir nudurk mane.” Kada žmogus atsisakė pakelti ranką prieš Viešpaties pateptąjį, Saulius pats atėmė sau gyvybę, krisdamas ant savo kardo. Taip žuvo pirmasis Izraelio karalius su savižudybės kalte savo sieloje. (Ten pat 681, 682)KID 170.2

Paklusdamas šėtono vedimui, Saulius pats artino pasekmes, kurių pats su savo nepašventintais sugebėjimais stengėsi išvengti.KID 170.3

Maištingas karalius vis ignoravo Viešpaties patarimus, kol galiausiai Viešpats jį atidavė savo paties beprotiškai išminčiai. Dievo Dvasios įtaka būtų sulaikiusį jį nuo pasirinkto blogio, kuris galiausiai jį pražudė. Dievas neapkenčia nuodėmės ir kada žmogus užsispyrusiai atmeta visus dangaus patarimus, jis yra paliekamas vienas prieš priešo suvedžiojimus, kovoti su savo geismais ir gundymais. (2BC 1019)KID 170.4

Pirmasis Izraelio karalius tapo nesėkme, nes savo valią iškėlė aukščiau Dieviškos. Per pranašą Samuelį Viešpats mokė Saulių, jog jo, kaip Izraelio karaliaus, veiksmai turi būti patys garbingiausi. Tada Dievas laimins jo valdymą klestėjimu. Tačiau Saulius nepanoro, kad paklusnumas Dievui užimtų pirmą vietą jo gyvenime, o dangaus principai vadovautų jo poelgiams. Jis mirė gėdingai ir nusivylime. (Ten pat 1017)KID 170.5