PAMINKLAS IŠ AKMENŲ, Birželio 27

“Paėmę Abšalomą, jie įmetė jį į gilią duobę miške ir sukrovė ant jo labai didelę krūvą akmenų. Tuo tarpu visi izraelitai išbėgiojo į namus.” 2 Sam 18,17.KID 180.1

Dovydas ir jo palyda, kareiviai, valdininkai, seneliai, jaunuoliai, moterys ir vaikai, naktį kirto gilią ir sraunią upę... Hušajo patarimas pasiekė savo tikslą, jis suteikė Dovydui galimybę pabėgti. Bet veržlaus ir nekantraus kunigaikščio nebuvo galima ilgiau sulaikyti ir jis greitai išsiruošė persekioti savo tėvą...KID 180.2

Mūšio vieta buvo giria netoli Jordano, kurioje didelė Abšalomo kariuomenė buvo jam kliūtis. Pakliuvę į miško tankumyną ir pelkes, nedisciplinuoti kareiviai pakriko ir tapo nevaldomi... Matydamas, kad pralaimės, Abšalomas sukosi bėgti, tačiau jo galva įstrigo tarp plačiai išsiskėtojusių medžio šakų, o jo mulas pabėgo, palikdamas jį bejėgiškai kyboti ore ir tapusiu lengvu grobiu priešams. Tokioje padėtyje jį aptiko vienas kareivis ir, paklusdamas karaliaus įsakymui, paliko Abšalomą gyvą, tačiau jis viską, ką matė, pranešė Joabui. Joabas ilgai nedvejojo. Jis palaikė Abšalomą, du kartus taikė jį su tėvu ir toks jo pasitikėjimas buvo gėdingai išduotas. Jei ne privalumai, kuriuos Abšalomas pasiekė dėka Joabo, šis maištas su visu savo siaubu niekada nebūtų įvykęs. Dabar galimybė buvo Joabo rankose vienu mostu sunaikinti viso blogio kurstytoją. Jis paėmė tris ietis į savo rankas ir perdūrė Abšalomui širdį...KID 180.3

Taip žuvo maišto kurstytojai Izraelyje. Ahitofelis savo rankomis nusižudė. Puošnusis Abšalomas, kurio šlovingas grožis buvo Izraelio pasididžiavimas, buvo nužudytas pačiame jėgų žydėjime, o jo kūnas įmestas į duobę ir apdėtas krūva akmenų, primenančių amžinąjį papiktinimą. Būdamas gyvas, Abšalomas karalių slėnyje statėsi sau prabangų paminklą, tačiau vienintelis paminklas, bylojantis apie jo kapą, buvo akmenų krūva dykumoje. (Ten pat 742-744)KID 180.4