IŠ ABEJOJIMO Į TIKĖJIMĄ, Spalio 16

“Jėzus jam atsakė: “Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite.” Jn 4,48.KID 291.1

I šgelbėtojo atsakymas kaip šviestos blykstelėjimas apnuogino didiko širdį. Jis suprato savo savanaudiškus motyvus. Paaiškėjo visi jo tikėjimo svyravimai. Sielvartaudamas jis suprato, kad abejonės gali kainuoti sūnaus gyvybę. Jis žinojo, kad stovi priešais Tą, Kuris gali skaityti mintis ir Kuriam viskas yra įmanoma. Sukrėstas jis maldaujančiai sušuko: “Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė!” Jo tikėjims įsitvėrė Kristaus taip, kaip buvo atsitikę Jokūbui, kai, imdamasis su angelu, jis sušuko: “Paleisiu Tave tik tada, kai mane palaiminsi.” (Pr 32, 26).KID 291.2

Kaip ir Jokūbas, jis laimėjo. Gelbėtojas negali nusisukti nuo sielos, kuri laikosi Jo, kamuojama didelio poreikio. “Eik, tavo sūnus gyvas!” — tarė jam Jėzus. Didikas grįžo nuo Išgelbėtojo toks ramus ir džiaugsmingas, koks dar niekada nebuvo. Jis ne vien patikėjo, kad jo sūnus gali būti išgydytas, bet... jis pasitikėjo Kristumi kaip Gelbėtoju.KID 291.3

Kaip tas nelaimės ištiktas tėvas, dažnai mes ieškome Kristaus, trokšdami žemiškųjų gėrybių. Nuo gautųjų gėrybių priklauso ir mūsų meilė Jam. Išgelbėtojas nori suteikti mums daugiau palaimų, nei mes prašome. Jis delsia atsakyti, kad parodytų mums, kokios sugadintos ir netyros yra mūsų širdys, kaip mums reikia Jo malonės. Jis nori, kad atsisakytume savanaudiškumo, kurio verčiami ieškome Jo. Pripažinę, kad esame bejėgiai ir kad mums Jo labai reikia, turime visiškai pasitikėti Jo meile.KID 291.4

Prieš patikėdamas, didikas norėjo pamatyti, kad jo prašymas išpildytas. Tačiau jis turėjo pasitenkinti Jėzaus žodžiu, kad jo prašymas išgirstas ir malonė suteikta. Šią pamoką turime išmokti ir mes. (DA198-200)KID 291.5

Artėja diena, kada šėtonas... parodys daugybę stebuklų, kad patvirtintų tikėjimą tų, kurie ieško tokio pobūdžio įrodymų. Kokia baisi padėtis bus tų, kurie užmerkia akis tiesos šviesai ir prašo stebuklų, kurie sutvirtintų juos jų paklydime! (Ev 594)KID 291.6