GALIMYBĖ RINKTIS, Sausio 7

“Bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti.” Pr 2,17.KID 9.1

Mūsų pirmieji tėvai, nors ir sukurti tobuli ir šventi, nebuvo apsaugoti nuo galimybės suklupti... Jie galėjo mėgautis bendravimu su Dievu ir angelais; tačiau, prieš užsitikrinant amžiną apsaugą, jų ištikimybė turėjo būti patikrinta. Nuo pat žmogaus egzistavimo pradžios dėmesys buvo nukreiptas į savęs išaukštinimą — pagrindinę aistrą, kuri tapo šėtono puolimo pagrindu. Sodo viduryje, šalia gyvybės medžio stovėjęs pažinimo medis, turėjo tapti mūsų pirmųjų tėvų paklusnumo, tikėjimo ir meilės išbandymu. Nors jiems buvo leista laisvai valgyti nuo bet kurio sodo medžio, pažinimo medžio vaisius jiems buvo uždraustas. Jie taip pat tūrėjo patirti šėtono gundymą; bet jei jie būtų atsispyrę išbandymui, tai gundytojas nebebūtų turėjęs jiems jokios galios ir jie būtų galėję mėgautis amžinu Dievo palankumu...KID 9.2

Dievas galėjo sukurti žmogų be galimybės sulaužyti Jo Įstatymą. Jis galėjo sulaikyti Adomo ranką, siekiančią uždrausto vaisiaus. Tačiau tokiu atveju žmogus būtų paprasčiausias robotas, o ne laisva, protinga būtybė be pasirinkimo laisvės, o jo paklusnumas būtų ne laisvanoriškas, o priverstinis. Nebūtų buvę jokio charakterio vystymosi... Žmogus jau nebebūtų protinga asmenybė, o šėtonas taip būtų įrodęs savo kaltinimus Dievui dėl Jo egoistiško viešpatavimo.KID 9.3

Dievas sukūrė žmogų teisų, Jis davė jam kilnius charakterio bruožus, be jokio polinkio į blogį. Jis apdovanojo jį intelektualiniais sugebėjimais ir galia išlikti paklusniais. Amžinosios laimės sąlyga buvo tobulas ir nenutrūkstamas paklusnumas. Tik su tokia sąlyga jis galėjo turėti priėjimą prie gyvybės medžio.KID 9.4

Tol, kol jie išliko ištikimi, jų sugebėjimas žinoti, džiaugtis ir mylėti galėjo vis labiau augti. Jie galėjo pastoviai patirti naujus pažinimo lobius, atrasdami gaivius džiaugsmo šaltinius ir įgaudami vis aiškesnį Dievo neišmatuojamos ir nesibaigiančios meilės supratimą. (PP 48-51)KID 9.5