MOZĖS IR AVINĖLIO GIESMĖ, Kovo 28

“Viešpats mano jėga ir giesmė — Jis mane išgelbėjo! Aš Jį garbinsiu, Jis — mano Dievas! Aš Ji aukštinsiu, Jis — mano tėvo Dievas!” Iš 15, 2.KID 89.1

Visiškas išgelbėjimas nuo pavojaus atėjo per vieną naktį. Didžiulė ir bejėgė minia — vergai, nemokantys kariauti, moterys, vaikai ir gyvuliai su jūra priešais ir su galinga Egipto kariuomene už jų — pamatę, kaip per vandenis jiems atsivėrė kelias ir kaip žuvo jų priešai, patikėjo užtikrinta pergale. Vienintelis Jehova suteikė jiems išsigelbėjimą, ir jų širdys prisipildė pagarbos ir tikėjimo. Jų jausmus parodo šlovinimo giesmė. Dievo Dvasia ilsėjosi ant Mozės ir jis vadovavo žmonėms giedant pergalingą šlovės himną, patį seniausią ir kartu patį didingiausią, kokį žmogus kada nors žinojo...KID 89.2

Ši giesmė nepriklauso vien žydų tautai. Ji nurodo ir sunaikinimą teisingumo priešų, ir galutinę Izraelio Dievo pergalę. Pranašas Patmo saloje matė baltais drabužiais apsirengusią minią, kurie “buvo nugalėję” ir kurie stovėjo ant “stiklo jūros, sumaišytos su ugnimi, turintys Dievo arfas”. Ir giedantys “Dievo tarno Mozės ir Avinėlio Giesmę”. (Apr 15, 2. 3).KID 89.3

Išlaisvindamas mus iš nuodėmės vergijos, Dievas suteikė mums žymiai didesnę pergalę, nei ją patyrė žydai prie Raudonosios jūros. Mes, kaip ir žydų tauta, turėtume šlovinti Viešpatį savo širdimi, sielomis dar labiau už Jo padarytus stebuklus žmonijai”. Tiems, kurie gyvena iš Dievo malonės, nėra nereikšmingų Jo dovanų, jie susijuos džiaugsmo diržais ir giedos savo širdyse giesmes Viešpačiui. Mes turime nuolatos dėkoti už kasdienines dovanas, kurias gauname iš Dievo rankų, o dar labiau už Jėzaus mirtį, atnešusią džiaugsmą ir priartinusią mums dangų...KID 89.4

Visi dangaus gyventojai susivienija šlovindami Dievą. Išmokime dabar angelų giesmę, kad galėtume ją giedoti, kada prisijungsime prie Jį šlovinančių gretų. (Ten pat 288, 289)KID 89.5