ŽMONIŲ PASIRINKIMAS, Gegužės 22

“Puiku, Viešpats paskyrė jums karalių! Žiūrėkit, štai karalius, kurį išsirinkote, kurio prašėte.” 1 Sam 12,13.KID 144.1

Izraeliui Dievas paskyrė Saulių, karalių pagal jų pačių širdį... Jo graži išvaizda ir karališka laikysena sutapo su žmonių karališkos garbės įvaizdžiu, o jo narsa ir sugebėjimas vadovauti armijai buvo tos savybės, kurias jie laikė geriausiomis, užtikrinant kitų tautų pagarbą ir garbę. Jie mažai tesirūpino tuo, kad jų karalius turėtų taurias savybes, kurios vienos įgalintų jį valdyti teisingai ir bešališkai. Jie neprašė tokio, kuris turėtų kilnų charakterį, kuris mylėtų ir bijotų Dievo. Jie neklausė Dievo patarimo dėl bruožų, kuriuos turėtų turėti valdovas tam, kad išsaugotų jų, kaip išrinktų žmonių, išskirtinumą ir kilnius charakterius. Jie stengėsi įgyvendinti savo ketinimus, o ne Dievo valią. Todėl Dievas davė jiems tokį karalių, kokio jie ir troško — tokį, kurio charakteris atspindėjo jų pačių charakterius. Jų širdys buvo nepaklusnios Dievui, todėl ir jų karalius buvo nepavaldus dieviškai malonei. Valdant šiam karaliui, jie įgys patyrimą, kuris padės pamatyti jų klaidą ir sugrįžti pas Dievą.KID 144.2

Bet Viešpats, uždėjęs ant Sauliaus pečių atsakomybę valdyti, nepaliko jo vieno. Jo Šventoji Dvasia buvo šalia Sauliaus, atskleisdama jam jo paties silpnybes ir Dievo malonės poreikį. Jei Saulius būtų pasitikėjęs Dievu, Jis būtų likęs su juo. Tol, kol jo valia buvo kontroliuojama Dievo valios, kol jis pasidavė Jo Dvasios auklėjimui, Dievas galėjo jo pastangas vainikuoti sėkme. Tačiau, kada Saulius pasirinko veikti be Dievo, Viešpats nebegalėjo būti jo valdovu ir buvo priverstas jį atmesti. Tuomet Jis pašaukė į sostą “vyrą pagal Savo širdf’ (1 Sam 13,14), ne todėl, kad jis turėjo tobulą charakterį, bet todėl, kad pasitikėjo Dievu labiau negu savimi ir galėjo būti vedamas Jo Dvasios. Jis pasirinko tą, kuris nusidėjęs paklus pabarimui ir pataisymui. (PP 636)KID 144.3