Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents

Kristaus Kalno Pamokslas

 - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    „„Jūs — žemės druska. ” (Mato 5,13)

    Druska vertinama dėl jos apsauginių savybių. Va-dindamas savo vaikus druska, Dievas nori juos pamokyti, kad tapdami Jo malonės paveldėtojais, jie tampa Jo įrankiais gelbėjant kitus. Dievas išsirinko sau tautą iš visų tautų ne tik tam, kad pavadintų juos sūnumis ir dukromis, bet kad per juos pasauliui būtų suteikta išganingoji malonė (žr. Titui 2, 11). Viešpats išsirinko Abraomą ne tik savo bičiuliu, bet ir paskyrė jį palaiminimų, kuriuos Dievas norėjo suteikti tautoms, tarpininku. Prieš nukryžiavimą būdamas su savo mokiniais Jėzus meldėsi: „Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.” (Jono 17,19) Taip pat ir krikščionys, kurie apvalyti tiesa, įgis gelbstinčių savybių, kurios apsaugos pasaulį nuo visiško sugedimo.KKP 45.1

    Druska turi susimaišyti su maistu, į kurį ji beriama. Tik įsiskverbusi ir įsigėrusi į maistą, ji pakeičia skonį. Taip ir išganingoji Evangelija pasiekia žmones tik asmeniškai bendraujant. Gelbstima ne masiškai, o pavieniui. Asmeninė įtaka yra stipri, todėl turime suartėti su tais, kuriuos norime išgelbėti.KKP 45.2

    Druskos sūrumas simbolizuoja gyvybingą krikščionio jėgą - Jėzaus meilę širdyje ir Kristaus teisumo kupiną gyvenimą. Kristaus meilė yra galinga ir visa apimanti. Jei meilė pasilieka mumyse, ji liesis aplinkiniams. Turime tol artėti prie žmonių, kol jų širdis sušildys mūsų meilė ir nesavanaudiški siekiai. Tikri tikintieji skleidžia gyvybingą jėgą, kuri prasiskverbia į vargstančias širdis ir teikia joms naujų moralinių jėgų. Ne žmogaus galia paliečia kitų širdis, bet Šventosios Dvasios galybė.KKP 45.3

    Perspėdamas Jėzus pridūrė: „Jei druska netektų sū-rumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.” (Mato 5,13) Klausydamiesi Kristaus žodžių, žmonės galėjo įsivaizduoti baltą, blizgančią, išmestą ant takų druską, kuri prarado sūrumą ir tapo netinkama. Tokia druska simbolizavo fariziejų būseną, jų religijos poveikį visuomenei. Ji parodo kiekvieno žmogaus gyvenimą, kurį apleido Dievo malonės galia, be Kristaus jis tapo šaltas. Nesvarbu, kas jis, į tokį žmogų tiek aplinkiniai, tiek angelai žiūri kaip į praradusį „sūrumą” ir netinkamą. Tokiam Kristus sako: „Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos.” (Apreiškimo 3,15-16) Jei patys netikime Kristumi kaip asmeniniu Išgelbėtoju, neįmanoma padaryti įtaką skeptiškam pasauliui, nes neįmanoma duoti kitiems to, ko patys neturime. Kiek mes patys pasišventę ir atsidavę Kristui, tiek galime paveikti pasaulį, kad jis būtų palaimintas ir pakeltas. Jei netarnaujame kitiems, nerodome tikrosios meilės, neturime religinių išgyvenimų, tai negalime padėti, neturime jokio ryšio su Dangumi ir Kristaus stiprybės gyvenime. Jei Šventoji Dvasia negali panau doti mūsų kaip tarpininkų, kurie perduotų pasauliui tiesą, esame kaip praradusi sūrumą ir visiškai netinkama druska. Jei neturime Kristaus malonės, tai parodome pasauliui, kad tiesa, kuria tvirtiname tikį, neturi pašventinančios galios. Todėl negalėsime veiksmingai skelbti Dievo žodžio. „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš būčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau.” (1 Korintiečiams 13,1-3)KKP 46.1

    Kai širdis kupina meilės, ją galėsime išlieti ir kitiems. Tai bus nesavanaudiškas kilnumas, nes jį skatins mylinti širdis. Meilė pakeičia charakterį, įkvepia, nugali priešiškumą ir taurina polinkius. Meilė yra kaip beribė Visata ir dera su angelų darbu. Puoselėjama širdyje ji palengvina gyvenimą ir yra palaiminimas visiems ap-linkiniams. Tik meilė gali padaryti mus žemės druska.KKP 47.1

    *****

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents