Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents

Kristaus Kalno Pamokslas

 - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First

    „„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, befskite, ir bus jums atidaryta.” (Mato 7, 7)

    Viešpats norėjo, kad neliktų dingsčių netikėti, Jis siekė, kad Jo žodžiai būtų teisingai suprasti ir išaiškinti, todėl davė trejopą pažadą. Jis nori, kad ieškantys Dievo tikėtų Tuo, kuriam viskas įmanoma. Todėl sako: „Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.” (Mato 7, 8)KKP 137.1

    Viešpats nekelia jokių sąlygų, išskyrus tai, kad būtina alkti Jo malonės, trokšti patarimo ir ilgėtis Jo meilės.KKP 137.2

    Prašykite, jau pati sąvoka rodo, kad jūs suvokiate, ko jums reikia, jei prašysite tikėdami, jums bus duota. Viešpats pažadėjo ir savo pažadą ištesės. Jei pas Viešpatį ateisite sužeista širdimi, nesibaiminkite, kad per daug įžūliai prašote to, ką Viešpats pažadėjo. Kai prašote palaiminimo, kad jūsų charakteris taptų krikščioniškas, tikėkite, kad pažadas bus įvykdytas, nes prašote remdamiesi Viešpaties žodžiu. Jei suvokiate ir žinote nusidėję, to pakanka, kad galėtumėte prašyti Jo malonės ir gailestingumo. Jei norite ateiti pas Dievą, nereikia būti šventam, užtenka tik trokšti, kad Jis apvalytų nuo visų nuodėmių ir nedorybių. Mes galime prašyti vien todėl, kad mums labai reikia, kad esame beviltiškoje padėtyje, kad Viešpats ir Jo atpirkimo stiprybė mums būtina.KKP 137.3

    Ieškokite - siekite ne tik Jo palaiminimo, bet Jo Paties. „Susitaikyk su Dievu ir būk ramus; šitaip sulauksi gero.” ( Jobo 22, 21) Ieškokite ir rasite. Dievas ieško jūsų, jei trokštate ateiti pas Jį, vadinasi, pasireiškia Jo Dvasios trauka. Pasiduokite tai traukai. Kristus užtaria gundomus, klystančius ir netikinčius. Jis nori pakylėti puolusius, kad jie pradėtų bendrauti su Juo. „Jeigu ieškosi Jo, Jis leis tau save surasti.” ( 1 Metraščių 28, 9)KKP 138.1

    Belskite. Mes ateiname pas Dievą ypatingai pakviesti, Jis laukia mūsų, norėdamas pasveikinti savo priima-majame. Pirmieji mokiniai, sekę Kristumi, nepasitenkino skubotu pokalbiu kelyje, todėl paklausė: „ ‘Rabi [tai reiškia: ‘Mokytojau’], kur gyveni?’ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį” ( Jono 1,38-39). Mes taip pat galime patekti pas Jį ir bendrauti su Juo. „Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy.” ( Psalmė 91, 1) Tie, kurie nori gauti Dievo palaiminimą, turi belsti į malonės duris. Jie turi tvirtai tikėdami tarti: „Tu, Viešpatie, žadėjai, kad kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.”KKP 138.2

    Žiūrėdamas į susirinkusius pasiklausyti Jo žodžių, Jėzus nuoširdžiai troško, kad ši didžiulė minia įvertintų meile pagrįstą Dievo gailestingumą ir gerumą. Norėdamas pavaizduoti žmonių poreikius ir Dievo pasiruošimą juos patenkinti, Kristus pateikia alkano vaiko, prašančio iš tėvo duonos, pavyzdį: „Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!” ( Mato 7, 9) Jis atkreipia dėmesį į švelnią na tūralią tėvo meilę sūnui ir sako: „Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie Jį prašo.” (Mato 7, 11) Nė vieno tėvo širdis nenusisuks nuo alkano ir prašančio duonos vaiko. Ar jis galėtų šaltakraujiškai žiūrėti į savo vaiko kančias, teikti jam viltį, kad vėliau nuviltų jį? Ar jis galėtų pažadėti sotų ir skanų maistą, o duoti jam akmenį? Ar mes neįžeidžiame Dievo manydami, kad Jis neatsilieps į savo vaikų prašymus?KKP 138.3

    „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo.” ( Luko 11, 13) Šventoji Dvasia, kuri atstovauja Dievui, yra didžiausia dovana. Joje slypi visos geros dovanos. Kūrėjas negali duoti mums nieko didesnio, nieko geresnio nei Šventoji Dvasia. Kai mes prašome Viešpatį pasigailėti mūsų ir vadovauti mums per Šventąją Dvasią, Jis niekada nenusisuks nuo mūsų maldų. Net tėvai gali nusisukti nuo savo alkano vaiko, bet Dievas visada atsilieps į vargstančios ir trokštančios širdies šauksmą. Kaip nuostabiai Jėzus pavaizdavo švelnią Dievo meilę! Tiems, kurie tamsią dieną galvoja, kad Dievas nekreipia į juos dėmesio, iš dangiškojo Tėvo širdies skamba žinia: „Bet Sionas sako: ‘Paliko mane Viešpats, užmiršo mane Dievas’. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne.” ( Izaijo 49,14-16)KKP 139.1

    Mes galime melsti kiekvieno pažado, kuris užrašytas Dievo žodyje, nes Jehova užtikrina, kad jis bus ištesėtas. Turime ypatingą teisę prašyti Jėzaus vardu dvasinio palaiminimo, kurio mums trūksta. Paprastai lyg vaikai galime išsakyti Viešpačiui, ko mums reikia. Galime papasakoti Jam savo žemiškus reikalus - prašyti duonos ir apdaro, galime išsakyti dvasinius poreikius - gyvenimo duonos bei Kristaus teisumo apdaro reikmę. Mūsų dangiškasis Tėvas žino, kad mums viso to reikia, todėl esame raginami prašyti. Visos malonės gaunamos Jėzaus vardu. Dievas gerbia šį vardą, todėl patenkins mūsų prašymus iš savo dosnumo turtų.KKP 140.1

    Tačiau neužmirškite, kad, ateidami pas Dievą kaip tėvą, pripažįstate, jog esate Jo vaikai. Todėl jūs privalote ne tik pasitikėti Jo gerumu, bet žinodami, kad Jo meilė nekinta, turite paklusti Jo valiai. Atsiduokite ir dirbkite Jo darbą. Liepęs pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir Jo teisumo, Jėzus pažadėjo: „Prašykite ir gausite.” ( Jono 16, 24)KKP 140.2

    Dievo vaikams saugomos visos dovanos To, kuris turi visą valdžią danguje ir žemėje. Jos labai brangios, nes įgytos Atpirkėjo kraujo aukos dėka. Visi, kurie ateis pas Dievą kaip vaikai, gaus ir džiaugsis dovanomis, kurios patenkins giliausius širdies troškimus; tokios dovanos išlieka amžinai. Priimkite DievoKKP 140.3

    *****