“Saulius teiravosi Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimus, nei per pranašus.” 1 Sam 28, 6. KID 167.1
Viešpats niekada neatstūmė pas J; atėjusios nuoširdžios ir nusižeminusios sielos. Kodėl Jis neatsakė Sauliui? Karalius savo veiksmais atstūmė Dievą. Jis nepaisė pranašo Samuelio patarimų. Jis ištrėmė Dovydą, Dievo pasirinktąjį. Jis išžudė Viešpaties kunigus... Savo nuodėmėmis jis atstūmė malonės Dievą, tad jam negalėjo būti atsakyta sapnais ir pasireiškimais ir Viešpaties? Saulius nesigręžė į Dievą su atgaila ir nusižeminimu. Jis ieškojo ne atleidimo už nuodėmes ir susitaikymo su Dievu, bet išsigelbėjimo iš savo priešų. Savo užsispyrimu ir nepaklusnumu jis atsiskyrė nuo Dievo. Nebuvo kito kelio sugrįžti, kaip tik atgaila, tačiau išdidusis monarchas savo kančioje ir nusivylime nusprendė ieškoti pagalbos kitame šaltinyje... Karaliui buvo pranešta, kad En Dore slapta gyvena moteris, turinti žyniavimo dvasią... Persirengęs ir lydimas dviejų palydovų, Saulius naktį išėjo ieškoti pagalbos pas burtininkę... KID 167.2
Nėra didesnės vergystės už tą, kada žmogus atsiduoda kontrolei vienam iš baisiausių tironų — sau pačiam! Pasitikėjimas Dievu ir paklusnumas Jo valiai buvo vienintelės sąlygos, dėka kurių Saulius galėjo būti Izraelio karaliumi. Jei jis būtų paklusęs šioms sąlygoms savo valdymo metu, tai jo karalystė būtų buvusi saugi, Dievas būtų buvęs jo Valdovu, Visagalis — jo apsauga. Dievas kantriai elgėsi su Sauliumi. Nors jo užsispyrimas ir nepaklusnumas gerokai prislopino Dievo balsą sieloje, vis dėlto dar išliko galimybė atgailauti. Tačiau, kada sunkiu metu jis nusigręžė nuo Dievo, ieškodamas šviesos pas šėtono tarną, jis nukirto paskutinę giją, siejusią jį su savo Kūrėju... KID 167.3
Tardamasis su tamsos dvasia, Saulius sunaikino pats save. Spaudžiant nusivylimo siaubui, buvo neįmanoma įkvėpti drąsos savo armijai. Atsiskyręs nuo jėgos šaltinio, jis negalėjo nukreipti Izraelio protų link Dievo, jų Gelbėtojo. Taip piktojo pranašystė išsipildė. (PP 676-681) KID 167.4