“Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo: kvailybė iškelta į daugelį aukštų vietų, o turtingieji turi sėdėti ant žemų krėslų.” Mok 10,5.6. KID 196.1
Karaliaus Jošijos dienomis priešais Dievo šventovę buvo matomas keistas vaizdas. Lyg didinga karūna ant Alyvų kalno, virš alyvmedžių ir mirtų aukštyn kilo neįprastai aukšti stabai. Jošija įsakė, kad šie stabai būtų sunaikinti. Jo įsakymas buvo įvykdytas ir stabų nuolaužos nusirito žemyn prie Kidrono upės. Buvusi šventa vieta dabar tapo griuvėsių krūva. KID 196.2
Tačiau klausimas, iškilęs daugeliui pasišventusiųjų garbintojų, buvo toks: “Kaip atsitiko, kad šie statiniai taip akivaizdžiai yra pastatyti priešais Dievo šventovę?” Teisingas atsakymas toks: “Šių statinių statytojas yra Saliamonas, didžiausias iš kada nors skeptrą laikiusių karalių. Šie stabai liudija apie tą, kuris buvo vertinamas ir aukštinamas kaip išmintingiausias iš karalių ir kuris gėdingai žlugo... KID 196.3
Teisumas, drąsa ir ištikimybė Dievui, kadaise buvę jo kilnaus charakterio bruožai, laikui bėgant išsigimė. Jo švaistūniškas pataikavimas sau padarė jį šėtono planų įrankiu. Jo sąžinė sukietėjo. Buvęs bešališku ir teisingu teisėju, jis pasidarė tikru tironu ir žmonių engėju... Saliamonas stengėsi suvienyti šviesą su tamsa, Kristų su velniu, tyrumą su netyrumu. Tačiau vietoje to, kad atvestų pagonis į tiesą, patys pagoniški sentimentai prasiskverbė į jo religiją. Ir jis nuklydo. (MS 47,1898) KID 196.4
Saliamono nuopolio žymės gyvavo dar ilgai po jo mirties. Kristaus dienomis garbintojai šventykloje galėjo tai matyti priešais save ant Papiktinimo kalno. Taip jiems buvo primenama, kad jų šlovingosios šventovės statytojas, pats žinomiausias karalius, atskyrė save nuo Dievo ir statė aukurus pagonių dievams. Galingiausias žemės valdovas nesugebėjo suvaldyti savo paties dvasios. Į kapą Saliamonas žengė kaip atgailavęs žmogus, tačiau jo atgaila ir ašaros negalėjo ištrinti ant Papiktinimo kalno jo kankinančio atsiskyrimo nuo Dievo ženklų. Sugriautos sienos ir nuverstos kolonos tūkstantį metų tyliai liudijo apie puolimą didžiausio karaliaus, kada nors sėdėjusio žemiškajame soste. (2BC 1032,1033) KID 196.5