“Kai Rehabeamo karalystė buvo įtvirtinta ir Rehabeamas tapo galingas, jis paliko Viešpaties mokymą, o su juo ir visas Izraelis. 2Met 12,1. KID 197.1
Beprotiškai išlaidus Saliamono atpuolimo valdymo metai vertė jį apsunkinti žmones mokesčiais ir reikalauti iš jų žeminančio tarnavimo... Jei Rehabeamas ir jo nepatyrę patarėjai būtų supratę Dievo valią Izraeliui, tai jie būtų įsiklausę į žmonių prašymą padaryti ryžtingas reformas šalies administravime. Tačiau galimybės akimirką, kuri juos užklupo susitikimo Sicheme metu, jie nesugebėjo mąstyti apie priežastis ir pasekmes... Įkvėptoji plunksna įamžino liūdną istoriją apie Saliamono įpėdinį, kaip apie tą, kuris nesugebėjo pasinaudoti savo įtaka vedant žmones pas Viešpatį. Nors iš prigimties savanaudiškas, pasitikintis savimi, ryžtingas ir linkęs į stabmeldystę, visiškai pasitikėdamas Dievu, jis būtų galėjęs sustiprinti savo charakterį, išsiugdyti tvirtą tikėjimą ir paklusnumą dieviškiems reikalavimams. Tačiau bėgant laikui karalius pradėjo pasitikėti savo valdžia ir stiprinama tvirtove. Žingsnis po žingsnio jis pasidavė įgimtiems silpnumams, kol galiausiai visiškai atsidavė stabmeldystei... KID 197.2
Kokie liūdni ir reikšmingi yra žodžiai “o kartu su juo ir izraelitai!” Žmonės, kuriuos Dievas pasirinko būti šviesa aplinkinėms tautoms, gręžėsi nuo savo jėgos šaltinio, norėdami būti panašūs į aplinkines tautas. Kaip ir Saliamonas, Rehabeamas šaliai darė netinkamą įtaką. Panašiai ir šiandien yra su kiekvienu, kuris daro blogį — didesnė ar mažesnė blogio įtaka neapsiriboja vien tik jo darytoju. Nė vienas negyvename sau. Niekas nemiršta vienas pats savo bedievystėje. Kiekvienas gyveninis yra šviesa, kuri apšviečia ir praskraidrina kelią kitiems arba tampa niūria ir nykia įtaka, vedančia į nusivylimą ir žlugimą. Mes vedame kitus arba aukštyn link laimės ir nemirtingumo, arba žemyn, į širdgėlą ir amžiną mirtį. Jei savo poelgiais mes sustipriname arba iššaukiame blogio jėgas, esančias aplink mus, tai tampame jų nuodėmių dalininkais. (PK 88-94) KID 197.3