“Žiūrėk, Viešpats ateina iš Savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebeslėps savo užmuštųjų.” Iz 26,21. KID 227.1
M ūsų Dievas yra malonės Dievas. Su Jo Įstatymo laužytojais Jis elgiasi kantriai ir su švelnia užuojauta... Tačiau yra riba, kurią peržengus išsenka dieviška kantrybė ir Dievo nuosprendžiai būna neišvengiami. Dievas yra kantrus su žmonėmis ir miestais, maloningai duodamas perspėjimus, norėdamas išgelbėti juos nuo dieviško įniršio, tačiau ateis laikas, kai malonės žinia daugiau nebebus girdima... KID 227.2
Netoli tas laikas, kada sielvartas pasaulyje bus toks, kurio negalės išgydyti joks žmogiškas balzamas. KID 227.3
Dievo Dvasia pradeda atsitraukti. Nelaimės jūroje ir žemėje greitai keičia viena kitą. Kaip dažnai mes girdime apie žemės drebėjimus ir viesulus, apie ugnį, potvynius ir sunaikinimą. Atrodytų, kad šios nelaimės yra žmogaus nevaldomi degraduojančios gamtos protrūkiai, tačiau visame tame mes galime skaityti Dievo tikslą. Tai yra priemonės, kuriomis Jis stengiasi parodyti žmonėms jiems gresiantį pavojų. KID 227.4
Dievo pasiuntiniai dideliuose miestuose neturėtų nusivilti, matydami bedievystę, neteisybę ir iškrypimus, su kuriais tenka susidurti, bandant paskelbti džiaugsmingą išgelbėjimo žinią. Kiekviename mieste, kad ir koks pilnas nusikaltimų ir prievartos jis bebūtų, yra daug tokių, kurie, gavę tinkamą apmokymą, galėtų tapti Dievo pasekėjais... Dievo žinia žemės gyventojams šiandien yra: “Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesiti-kėsite.” (Mt 24, 44)... Mes stovime ant visų amžių didžiausios krizės slenksčio... KID 227.5
Kaupiasi Dievo įniršio audra. Išstovės tik tie, kurie atsilieps į malonės kvietimą, kaip tai padarė Ninevės gyventojai, išgirdę Jonos pamokslavimą, ir bus pašventinti per paklusnumą Dievo Įstatymui. Tik teisieji bus paslėpti Dieve kol praslinks sunaikinimas. (Ten pat, 275-278) KID 227.6