“Jėzus tarė: “Eikite paskui Mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.” Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su Juo.” Mk 1,17.18. KID 278.1
Jie buvo kuklūs ir nemokyti Galilėjos žvejai, tačiau Kristus, pasaulio šviesa, sugebėjo parengti juos tai vietai, kurią Jis jiems parinko. Išgelbėtojas neniekino išsilavinimo, nes, vadovaujama Dievo meilės ir pašvęsta Jo tarnystei, proto kultūra yra palaima. Jis aplenkė išmintinguosius, nes Jo laikais išsilavinę žmonės buvo tokie išpuikę, kad nenorėjo tapti Nazariečio bendradarbiais ir padėti kenčiančiai žmonijai. Savo išdidumu jie niekino galimybę būti Kristaus mokomi. Viešpats Jėzus ieškojo bendradarbiavimo su tokiais, kurie leistų Jo malonei nekliudomai per juos tekėti... KID 278.2
Jėzus rinkosi mažaraščius žvejus, nes jie nebuvo išmokyti to meto klaidingų pažiūrų ir tradicijų. Tai buvo iš prigimties gabūs, kuklūs ir supratingi žmonės, kuriuos Jis galėtų apmokyti Savo darbui. Dažnas žmogus, gyvenantis paprastą gyvenimą ir kantriai atliekantis kasdienines pareigas, net nenujaučia, kad turi savyje sugebėjimų, kurie, pažadinti veikimui, iškeltų juos į pirmą lygį su pačiais garbingiausiais pasaulio žmonėmis. Šiems slaptiems sugebėjimams sužadinti reikia patyrusios rankos prisilietimo. Tokius žmones Jėzus kvietė pasidaryti Jo talkininkais ir suteikdavo privalumų bendradarbiauti su Juo. Niekada pasaulio iškiliausieji žmonės neturėjo tokio mokytojo. Išėję Gelbėtojo mokyklą, mokiniai jau nebebuvo tamsūs ir neišsilavinę. Savo protu ir charakteriu jie tapo panašūs į Jį, o žmonės pastebėdavo, kad jie yra buvę su Jėzumi. (DA 249, 250) KID 278.3
Tas, Kuris pašaukė Galilėjos žvejus, iki šiol šaukia žmones Savo tarnystei. Jis lygiai taip pat nori parodyti Savo jėgą per mus, kaip ir per pirmuosius mokinius. Kokie netobuli ir nuodėmingi mes bebūtume, Dievas mums siūlo mokytis pas Kristų. Jis kviečia mus paklusti Jo dieviškam vadovavimui, kad, susivieniję su Kristumi, galėtume vykdyti Dievo darbus. (Ten pat, 297) KID 278.4