“Išėjęs Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: “Sek paskui Mane!” Tasai, viską palikęs, atsikėlė ir sekė paskui Jį.” Lk 5,27.28. KID 278.5
Iš Romos valdininkų Palestinoje labiausiai nekenčiami buvo muitininkai. Faktas, kad mokesčius rinko svetima valdžia, nuolat juos erzino, nes priminė, kad jų nepriklausomybė buvo prarasta, o muitininkai buvo... savanaudiški plėšikai, turtėjantys gyventojų sąskaita. Žydas, kuris priimdavo šias pareigas iš romėnų, buvo laikomas savo tautos garbės išdavėju. Jis būdavo niekinamas kaip atpuolėlis ir priskiriamas niekingiausiai žmonių klasei. KID 278.6
Šiems žmonėms priklausė Levis Matas, kuris, po pašaukimo keturių mokinių prie Genezareto, tapo sekančiu pašauktu Kristaus tarnystei. Fariziejai teisė Matą pagal jo darbą, bet Jėzus šiame žmoguje matė širdį, pasiruošusią priimti tiesą. Matas klausėsi Gelbėtojo žodžių ir, kai Dievo Dvasia atskleidė jo nuodėmingumą, jis labai norėjo prašyti Kristaus pagalbos, bet manė, kad Didysis Mokytojas jo nepastebės, nes jis buvo pripratęs prie rabinų išskirtinumo. KID 278.7
Vieną dieną, sėdėdamas savo tarnybos stoginėje, muitininkas pamatė prieinantį Jėzų. Kaip nustebo Matas, kai išgirdo tariamus jam žodžius: “Sek paskui Mane!” KID 278.8
Matas viską palikęs, atsikėlė ir sekė paskui Jį. Jis nei svyravo, nei klausinėjo, nei galvojo apie tai, kad pelningą verslą jis iškeičia į vargą ir neturtą. Matui užteko to, kad bus su Jėzumi, klausysis Jo žodžių ir įsijungs į Jo veiklą. (Su meile iš dangaus, 164 psl.). KID 278.9
Tą patį išmėginimą patyrė ir turtingas Matas, ir neturtėliai Andriejus su Petru. Sėkmės momentu, kai tinklai buvo pilni žuvų ir senojo gyvenimo trauka buvo stipriausia, Jėzus prie ežero paprašė mokinius viską palikti dėl Evangelijos. Taip kiekvienas žmogus yra išbandomas: kuris jo troškimas — siekti laikinos gerovės ar Kristaus draugystės — yra stipresnis. (Su meile iš dangaus, 165 psl.) KID 278.10