“Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie Jo šaukiasi: ‘Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.” Rom 10,12.13. KID 293.1
“Įr štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!”” (Mt 15, 22). Šio krašto gyventojai buvo sena kanaaniečių gentis. Žydai juos niekino ir neapkentė, nes jie buvo stabmeldžiai. Atėjusi moteris priklausė šiai klasei. Ji buvo pagonė... KID 293.2
Jėzus ne iš karto atsakė į moters prašymą. Jis priėmė šią niekinamos genties atstovę taip, kaip tai būtų padarę žydai... Puldama Jam į kojas, moteris vis karščiau maldavo ją išklausyti: “Viešpatie, padėk man!” KID 293.3
Ji iš karto pasiduoda dieviškai Kristaus Įtakai, besąlygiškai tikėdama, kad Jis gali suteikti tai, ko ji prašo. Ji maldavo trupinių, nukrentančių nuo šeimininko stalo. Jei galėtų turėti šuns privilegiją, ji mielai sutiktų būti laikoma tokia. Ji neturi jokio tautinio ir religinio išankstinio nusistatymo. Ji neturi išdidumo, kuris galėtų paveikti jos elgesį, todėl akimirksniu ji pripažįsta Jėzų Atpirkėju, galinčiu padaryti visa, ko ji prašys Jo. KID 293.4
Išgelbėtojas patenkintas. Jis išbandė jos tikėjimą... Atsigręždamas į ją su gailesčiu ir meile, Jis tarė jai: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebunie tau kaip prašai.” Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. Demonas jos daugiau nebekankino..”. KID 293.5
Stipriai tikėdama, finikietė pralaužė tarp žydų ir pagonių sukurtas užtvaras. Neprarasdama drąsos, nepabūgusi atšiaurių žodžių ir išvaizdos, kuri galėjo ją suklaidinti, ji pasitikėjo Išgelbėtojo meile. Kristus nori, kad ir mes taip Juo pasitikėtume. Išgelbėjimo palaima yra skirta kiekvienai sielai. Niekas, išskyrus patį žmogų, negali sukliudyti jam Evangelijos dėka tapti Kristaus pažado dalininku. KID 293.6
Dievas neapkenčia kastų. Jis nepaiso panašių dalykų. Jo akyse visų žmonių sielos yra lygiavertės. (Da 399-403) KID 293.7