“Mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėčiau Jo drabužį, išgyčiau.”” Mt 9,21. KID 294.1
ai buvo vargšės moters žodžiai, moters, kurią dvylika metų kamavo liga, pavertusi gyvenimą našta. Ji išleido visą savo turtą gydytojams ir vaistams vien tik tam, kad sužinotų, kad nepagydomai serga. Bet moters viltys atgijo, kai išgirdo apie Didįjį Gydytoją... Jai niekaip nesisekė prasibrauti arčiau Jo. (MH 59) KID 294.2
Ji jau buvo beprarandanti viltį, kai Jėzus priartėjo prie tos vietos, kur ji buvo... Tačiau toje maišatyje ji negalėjo nei į Jį kreiptis, nei pamatyti Jį probėgomis... Kai Jėzus ėjo pro šalį, ji ištiesė ranką, ir jai pavyko truputį paliesti drabužio apvadą. Tačiau tą akimirką ji sužinojo, kad buvo išgydyta. Į šį prisilietimą buvo sutelktas visas jos gyvenimo tikėjimas. Akimirksniu jos skausmas ir silpnumas užleido vietą sveiko kūno gyvenimui. KID 294.3
Dėkinga širdimi ji mėgino pasitraukti iš minios, bet staiga Jėzus sustojo... Išgelbėtojas galėjo atskirti tikėjimo prisilietimą nuo atsitiktinio minios prisilietimo. Tokį tikėjimą nebuvo galima leisti likti nepastebėtą... Supratusi, kad slėptis beprasmiška, ji drebėdama išėjo į priekį ir puolė Jam po kojomis. Su džiaugsmo ašaromis ji papasakojo apie kentėjimus ir apie tai, kaip buvo išgydyta. Jėzus švelniai ištarė: “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!” Jis nedavė progos pasireikšti prietaringiems aiškinimams, kad paprastas prisilietimas prie Jo drabužių turi stebuklingą galią. Išgydymas įvyko ne dėl išorinio kontakto su Juo, bet dėl tikėjimo, kuris susiliete su Jo Dieviškąja galia... KID 294.4
Taip yra dvasiniuose dalykuose. Nerūpestinga kalba apie religiją, malda be sielos troškimo ir gyvo tikėjimo neteikia jokios naudos. Formalus tikėjimas, kuriuo Kristus priimamas kaip pasaulio Išgelbėtojas, niekada negali pagydyti sielos... Nepakanka tikėti žiniomis apie Kristų, mes turime tikėti Juo. Mus išgelbėti gali tik tikėjimas, kuriuo Jėzų priimame kaip asmeninį Išgelbėtoją ir pasitikime Jo nuopelnais. (DA 343-347) KID 294.5