“Vienas didikas kartą paklausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą;?” Lk 18,18. KID 295.1
Jaunuoliui, paklaususiam, ką turi daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, buvo atsakyta: “Laikykis įsakymų.” (4T 219, 220) KID 295.2
Dievo charakteris atsispindi Jo Įstatyme. Jei nori gyventi harmonijoje su Dievu, tai Jo Įstatymo principai turi tapti kiekvieno veiksmo šaltiniu... KID 295.3
Į žodžius “laikykis įsakymų”, jaunuolis paklausė: “Kurių?” ... Kristus kalbėjo apie Įstatymą, duotą nuo Sinajaus. Jis paminėjo keletą įsakymų iš antrosios Dekalogo lentelės... KID 295.4
Jaunuolis nesvyruodamas atsakė: “Aš viso to laikausi. Ko man dar trūksta?” (Mt 19, 20). Jo Įstatymo supratimas buvo labai paviršutiniškas. Pagal žmogiškus standartus jis turėjo nepeiktiną charakterį. Didžiąja dalimi jo išorinis gyvenimas buvo be priekaištų. Jis iš tikrųjų galvojo, kad jo paklusnumas buvo be trūkumų. Tačiau širdyje slypėjo baimė, kad ne viskas buvo teisinga tarp sielos ir Dievo. Tai paskatino jį paklausti: “Ko man dar trūksta?” “Jėzus atsakė: “Jei nori būti tobulas, eik, parduok ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui Mane.” Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto” (Mt 19. 21.22). KID 295.5
Savimeilė yra Įstatymo laužymas. Tai norėjo Jėzus atskleisti jaunuoliui ir išbandė jį, kad atsiskleistų jo širdies savanaudiškumas. Jis parodė nemalonią dėmę jo charakteryje. Jaunuolis nebenorėjo gauti didesnės šviesos. Savo sieloje jis puoselėjo stabą. Pasaulis buvo jo stabas. Jis išpažino, kad laikosi įstatymų, tačiau neturėjo principo, kuris buvo pati jų visų dvasia ir gyvenimas. Jis neturėjo tikros meilės Dievui ir žmogui. Šis trūkumas neleistų jam įeiti į dangaus karalystę. Jo požiūris į meilę sau ir pasauliui neatitiko dangaus principų. (COL 236) KID 295.6