“Jėzus tarė: ‘Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar Manęs nepažįsti! Kas yra matęs Mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: Parodyk mums Tėvą’?” Jn 14,9. KID 316.1
Vienos grupės, į kurią buvo padalinti apaštalai, priešakyje stovi Pilypo vardas. Jis buvo pirmasis mokinys, į kurį Jėzus kreipėsi su aiškiu paliepimu: “Eik paskui mane!” ... Jis klausėsi Jono Krikštytojo mokymo ir girdėjo jo pranešimą apie Kristų, kaip Dievo Avinėlį. Pilypas buvo nuoširdus tiesos ieškotojas, tačiau lėtas patikėti... Nors balsas iš dangaus buvo paskelbęs apie Kristų, kaip Dievo Sūnų, bet Pilypui Jis buvo “Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus” (Jn 1, 45). Ir vėl, kai buvo pamaitinti penki tūkstančiai žmonių, pasirodė Pilypo tikėjimo stoka. Norėdamas jį išbandyti, Jėzus paklausė: “Kur pirksime duonos jiems pavalgyti?”... Dar kartą tomis paskutinėmis valandomis prieš nukryžiavimą Pilypas parakalbo tikėjimą silpninančiais žodžiais... Toks lėtas širdyje, toks silpnas tikėjime buvo mokinys, kuris tris metus išbuvo su Jėzumi. (DA 292, 293) KID 316.2
Jis troško, kad Kristus atskleistų Tėvą kūne, bet Dievas Save atskleidė Kristuje. Kristus paklausė: “Kaip tai yra įmanoma, kad tiek laiko vaikščiojant su Manimi, klausantis Mano žodžių, matant stebuklą pamaitinant penkis tūkstančius, išgydant sergančius mirtina raupsų liga, sugrąžinant mirusiuosius į gyvenimą, prikeliant Lozorių, buvusį mirties glėbyje ir kurio kūnas jau buvo irimo stadijoje, jūs vis dar Manęs nepažįstate? Nejaugi jūs nepastebite Tėvo tuose darbuose, kuriuos Jis atlieka per Mane?” ... Joks žmogus negali regėti Dievo, koks Jis yra Savo esmėje. Tik Kristus gali atstovauti Tėvą žmonijai. (5BC 1141, 1142) KID 316.3
Džiuginanti priešingybė Pilypo netikėjimui buvo vaikiškas Natanaelio pasitikėjimas. Iš prigimties jis buvo uolus, kurio tikėjimas leido suvokti jam nematomą tikrovę. Tačiau Pilypas buvo Kristaus mokyklos mokinys, ir Dieviškasis Mokytojas kantriai pakentė Jo ribotumą ir netikėjimą. Po to, kai ant mokinių buvo išlieta Šventoji Dvasia, Pilypas tapo mokytoju pagal dieviškąjį pavyzdį. Jis žinojo, ką kalba ir mokė su įkvėpimu, kuris įtikinamai veikė jo klausytojus. (DA 293) KID 316.4