“Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.” 1Kor 10,12. KID 317.1
Kristaus išdavimo išvakarėse Jis pasakė: “Šią naktį jūs visi Manimi pasipiktinsite”. Petras atsakė: “ Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš.”Petras nežinojo, kokiame pavojuje yra. Pasitikėjimas savimi ji apgavo, kad galįs vienas pasipriešinti gundymui, bet, praėjus keletui valandų, atėjo išbandymas ir keikdamasis bei prisiekdinėdamas jis išsižadėjo Savo Viešpaties. (COL 152) KID 317.2
Petras neplanavo, kad bus atskleistas jo tikrasis charakteris. Pasitikėdamas savimi, jis atsistojo priešo žemėje ir tapo lengvu grobiu gundymui. Jei jis būtų pašauktas kautis už savo Mokytoją, būtų buvęs drąsiu kareiviu, tačiau kai į jį buvo nukreiptas besityčiojančio pirštas, jis pasirodė esąs bailys. Daugelis, kurie nebijo aktyvios kovos už savo Viešpatį, išjuokiami ryžtasi išsižadėti savo tikėjimo. Bendraudami su tais, kurių turėtų vengti, jie atsiduria ant gundymo kelio. Jie kviečia gundytoją, kad jis juos gundytų ir skatintų sakyti ir daryti tai, ko kitomis aplinkybėmis jie nebūtų darę. Kristaus mokiniai, kurie mūsų dienomis nepaisydami paniekinimų ir kentėjimų išsaugo tikėjimą, išsižada savo Viešpaties, panašiai kaip Petras teismo salėje. (DA 712) KID 317.3
Kai pragydęs gaidys priminė jam Kristaus žodžius, nustebęs ir pritrenktas to, ką padarė, jis atsisuko ir pažvelgė į savo Mokytoją. Tą akimirką Kristus pažvelgė į Petrą ir šiame liūdname žvilgsnyje, kuriame buvo įausta užuojauta ir meilė, Petras suprato save. Jis išėjo ir apsiverkė. Tas Kristaus žvilgsnis jį sugniuždė. Petras priėjo atsivertimo ribą ir karčiai atgailavo dėl savo nuodėmės... Dabar išnyko jo pasitikėjimas savimi. Daugiau niekada nebuvo pakartoti seni pagyrūniški tvirtinimai... KID 317.4
Petras puolė dėl per didelio pasitikėjimo savimi. Per atgailą ir nusižeminimą jis vėl buvo tvirtai pastatytas ant savo kojų. Siame užrašytame jo patyrime tegul kiekvienas atgailaujantis nusidėjėlis suranda padrąsinimą. (COL 152-155) KID 317.5