“Jis Mesijo paniekinimą laikė didesniu lobiu negu Egipto turtus, nes žvelgė į atpildą.” Hbr 11, 26. KID 80.1
Mozė buvo mokinys, jis turėjo puikų Egipto išsilavinimą, bet to nepakako, kad jis taptų tinkamu savo darbui. Dėka Dievo apvaizdos jis turėjo išmokti kantrybės ir valdyti savo aistras. Per savęs išsižadėjimą ir sunkų darbą mokykloje jis turėjo gauti tokį išsilavinimą, kuris būtų jam labai svarbus. Šie išbandymai paruošė jį rodyti tėvišką meilę visiems, kuriems reikėjo jo pagalbos. Jokios žinios, jokios studijos ir joks iškalbingumas negalės pakeisti patyrimo sunkumuose tam, kuris turės rūpintis jam pavestomis sielomis. Dirbdamas kukliu kerdžiumi, užmiršdamas save ir rūpindamasis jam patikėta kaimene, jis turėjo tapti tinkamu kilniausiam kada nors žmogui patikėtam darbui — ganyti Viešpaties avidės avis. KID 80.2
Tie, kurie bijo Dievo, turi būti sujungti su Juo. Kristus yra pats geriausias Mokytojas, kokį kada nors turėjo pasaulis. Gauti išmintį ir pažinimą iš Jo Mozei buvo daug svarbiau, nei visos Egipto žinios... KID 80.3
Tikėjimas skatino Mozę žiūrėti į tuos dalykus, kurie yra nematomi ir amžini. Jis paliko prabangų karališką gyvenimą, nes ten buvo nuodėmė. Jis išsižadėjo, atrodytų, geros dabarties, kuri vilioja tam, kad vėliau sunaikintų. Jį traukė tikrosios amžinos vertybės. Auka, kurią paaukojo Mozė, tikrovėje nebuvo auka. Jam tai buvo esamo ir įsivaizduojamo grožio iškeitimas į tikresnį, vertingesnį ir nepranykstantį paveldą. KID 80.4
Mozė iškentė paniekinimus, kokius kentėjo Kristus, vertindamas juos labiau nei visus Egipto turtus. Jis tikėjo tuo, ką pasakė Dievas, ir jokie pasaulio pasiūlymai negalėjo padaryti įtakos jo pasirinktame kelyje. Jis žeme vaikščiojo kaip laisvas Dievo žmogus... Jis žvelgė į neregimus dalykus ir dėl to nesvyravo. Jį traukė tai, kas turi traukti ir mus — laukiantis atlyginimas. Jis buvo Dievo draugas. (4T 343-345) KID 80.5