“Tikėdamas jis paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės. Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį.” Hbr 11, 27. KID 81.1
Mozė giliai jautė asmeninį Dievo buvimą. Jis ne tik žvelgė tolyn į Kristaus pasirodymą kūne ateityje, bet ir matė Kristų ypatingu budu lydintį Izraelio vaikus visose jų kelionėse. Dievas jam buvo realus, Jis visą laiką buvo jo mintyse. Ar klaidingai suprastas, ar žvelgdamas pavojui į akis, ar kęsdamas įžeidinėjimus dėl Kristaus, jis ištverdavo viską be jokios pagiežos. Mozė tikėjo Dievą kaip Tą, Kurio jam reikėjo ir Kuris jam padės jo poreikyje. Dievas jam buvo esama pagalba. KID 81.2
Daugumos žmonių tikėjimas yra tik vidutinis. Retai pamatysi tikrą, pasitikintį ir atkaklų tikėjimą. Mozė po savo patyrimo suprato Dievo pažadą, kad Jis atpildo visiems, kurie Jo uoliai ieško. Štai dar viena tikėjimo pusė, kurią mes norime tyrinėti: Dievas atsilygina tikintiems ir paklusniems žmonėms. Jei toks tikėjimas yra naudojamas praktiškai gyvenime, tai jis įgalins kiekvieną, kuris myli ir bijosi Dievo, ištverti sunkumus. Mozė buvo pilnas pasitikėjimo Dievu, nes turėjo tinkamą tikėjimą. Jei jam reikėjo pagalbos, jis meldėsi jos, tikėdavo, įpindavo į savo patyrimą tikėjimą, kad Dievas juo rūpinasi. Jis tikėjo, kad Dievas asmeniškai vadovauja jo gyvenimui. Jis matė ir pripažino Dievo veikimą kiekvienoje savo gyvenimo detalėje ir jautė, kad juo rūpinasi viską matantis Dievas, Kuris pasveria motyvus ir išmėgina širdį. Jis žiūrėjo į Dievą ir pasitikėjo, kad Jis suteiks jam jėgos išeiti nesuteptam iš bet kokio pobūdžio gundymų... Jam pakako Dievo buvimo, kad nepalūžtų ir pačiose sunkiausiose situacijose, į kurias gali patekti žmogus. KID 81.3
Mozė ne vien galvojo apie Dievą, jis Jį matė. Dievas visą laiką buvo priešais jį, Jo veidas niekada neišnyko iš jo akių. Jis matė Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Jis tikėjo, kad Gelbėtojo savybės bus suteiktos ir jam. Mozei tikėjimas buvo realybė, o ne spėlionės. Mums reikia būtent tokio tikėjimo, tikėjimo, kuris atlaikytų išbandymus. O kaip dažnai mes pasiduodame gundymui, nes mūsų akys nėra nukreiptos į Jėzų! (5T651, 652) KID 81.4