Ant kalno su Dievu

„Užlipk pas Mane ant kalno”, - liepia mums Dievas. Mozei, prieš tampant Dievo įrankiu Izraeliui išlaisvinti, buvo paskirta keturiasdešimt metų bendravimo su Juo kalnų vienumoje. Prieš nešant Dievo žinią faraonui, jis kalbėjo su angelu degančiame krūme. Prieš gaudamas Dievo Įstatymą kaip Jo tautos atstovas, jis buvo pakviestas ant kalno ir regėjo Jo šlovę. Prieš įvykdydamas teisingumą stabmeldžiams, jis buvo paslėptas uolos plyšyje, ir Viešpats kalbėjo: „Aš... ištarsiu prieš tave vardą ‘Viešpats’... esu gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, ...atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę.” (Išėjimo 33, 19; 34, 6-7) Prieš nuimdamas vadovavimo Izraeliui naštą ir nutraukdamas Mozės gyvybę, Dievas pašaukė jį į Pisgos viršūnę ir išskleidė prieš jo akis Pažadėtosios žemės šlovę.GT 377.1

Mokiniai, prieš pradėdami savo misiją, buvo pakviesti kartu su Jėzumi užkopti ant kalno. Prieš galingas ir šlovingas Sekmines buvo bendravimo su Išgelbėtoju naktis, susitikimas ant kalno Galilėjoje, atsiskyrimas ant Alyvų kalno ir angelų pažadas, ir maldų dienos bei bendravimas aukštutiniame kambaryje.GT 377.2

Kai Jėzus ruošdavosi kokiam nors dideliam išmėginimui ar svarbiam darbui, pasitraukdavo į kalnų vienumą ir naktimis melsdavosi savo Tėvui. Naktys, praleistos maldoje, - tai naktys prieš apaštalų įšventinimą, Kalno pamokslą, Kristaus atsimainymą, prieš kvotimą teismo salėje, prieš kryžiaus kančią ir prisikėlimo šlovę.GT 377.3