Griaudžiant griaustiniui ir blykčiojant ugniniams žaibams ant Sinajaus kalno Kristus paskelbė žmonėms Dievo Įstatymą. Dievo šlovė buvo ant kalno viršūnės kaip viską ryjanti ugnis, o visas kalnas drebėjo nuo Viešpaties buvimo. Parpuolusi kniūbsčia ant žemės Izraelio tauta su pagarbia baime klausėsi šventų Įstatymo nurodymų. Koks kontrastas, kai palygini su vaizdu ant Palaiminimų kalno! Gražią vasaros dieną, kurios tylą trikdė tik paukščių čiulbėjimas, Jėzus atskleidė savo karalystės principus. Tas, kuris tą dieną žmonėms pabrėžė meilę, atskleidė jiems ant Sinajaus kalno paskelbto Įstatymo principus.KKP 54.1

Ilgai vergaudami Egipte izraelitai morališkai nusmuko, todėl kai Dievas paskelbė Įstatymą, jiems reikėjo pajusti Dievo galybę ir didingumą, tačiau Jis atsiskleidė kaip meilės Dievas.KKP 54.2

„Viešpats atėjo nuo Sinajaus,
užtekėjo jiems nuo Seyro;
Jis pasirodė nuo Parano kalno,
dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo, žaibams tvyksint iš Jo dešinės.
Iš tikrųjų Jis myli savo tautą!
Tavo šventieji visi Tavo rankoje;
žygiavo jie paskui Tave,
sekdami Tavo nurodymais.”KKP 54.3

(Pakartoto Įstatymo 33, 2-3)

Dievas atskleidė Mozei savo šlovę nuostabiais žodžiais, kurie per amžius išliko kaip brangus palikimas: „Viešpats, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę.” (Išėjimo 34, 6-7)KKP 55.1

Ant Sinajaus kalno paskelbtasis Įstatymas buvo meilės ir Dangaus Įstatymas žemei. Jis buvo perduotas per Tarpininką, kurio galia žmonių širdys galėjo susiderinti su Įstatymo principais. Sakydamas Izraeliui: „Jūs būsite Man pašvęsti žmonės” (Išėjimo 22, 30), Dievas atskleidė Įstatymo tikslą.KKP 55.2

Tačiau Izraelis nesuvokė Įstatymo dvasios; pernelyg dažnai tariamai paklusdami jie tik formaliai laikėsi apeigų, bet neatidavė širdžių visa valdančiai meilei. Kai Jėzus ir charakteriu, ir darbais rodė žmonėms Dievo šventumą, didžiadvasiškumą, tėvišką rūpinimąsi ir paneigė formalų apeigų laikymąsi, žydų vyresnieji nesuprato ir nepriėmė šių žodžių. Jie manė, kad Jėzus per daug nerūpestingai žiūri į Įstatymo reikalavimus. Kai Jis išaiškino jiems tikrąsias tiesas, kurios atskleidė Dievo tarnystės esmę, vyresnieji, paviršutiniškai spręsdami apie Jo žodžius, apkaltino Jėzų, kad Jis stengiasi panaikinti Įstatymą.KKP 55.3

Ramiai ištarti Kristaus žodžiai buvo tokie įtaigūs ir galingi, kad giliai paveikė žmonių širdis. Jie laikėsi rabinų apeigų ir nurodymų, bet viskas buvo veltui. Jie nustebo, išgirdę Jo mokslą, „nes Jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.” (Mato 7, 29) Net fariziejai pastebėjo didelį skirtumą tarp savo ir Kristaus mokymo. Jie matė, kad tiesos didingumas, tyrumas ir grožis švelniai, galingai ir tvirtai užvaldė daugelį protų. Dieviškoji Išgelbėtojo meilė ir švelnumas traukė žmones pas Jį. Rabinai pamatė, kad Jo mokslas pavertė niekais visus ankstesniuosius nurodymus. Jėzus griovė tą sieną, kuri teikė fariziejams tokį didelį pasitenkinimą savo išdidumu ir išskirtine privilegija. Rabinai išsigando, kad Jėzus visiškai atitrauks nuo jų žmones. Todėl šie priešiški žmonės sekė Jį, vildamiesi rasti progą užtraukti Jam žmonių nemalonę ir įgalinti teismo tarybą pasmerkti Jį ir nuteisti mirti.KKP 56.1

Ant kalno Jėzų atidžiai sekė šnipai. Kai Jis atskleidė teisumo principus, fariziejai paskleidė gandus, kad Jo mokslas priešingas Dievo nurodymams, duotiems ant Sinajaus kalno. Tačiau Išgelbėtojas nepasakė nieko, kas verstų abejoti pamaldumo principais ir nurodymais, perduotais per Mozę. Kiekvienas dieviškosios šviesos, kurią didysis Izraelio vadas paskelbė tautai, spindulys buvo gautas iš Kristaus. Nors daugelis savo širdyse sakė, kad Jėzus atėjo panaikinti Įstatymą, bet Jis aiškiai atskleidė savo požiūrį į Dievo;. įsakymus: „Nemanykite, jog Aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų”.KKP 56.2

žmonių Kūrėjas, Įstatymo Davėjas skelbia, kad Jis nesiekia panaikinti įsakymus. Gamtoje viskas - nuo dulkelės, kurią apšviečia saulės spinduliai, iki pasaulių aukštybėse - pavaldu Dievo nustatytiems gamtos dėsniams. Nuo jų priklauso gamtos pasaulio harmonija. Taip pat didieji teisumo principai valdo visų protingų būtybių gyvenimą, nuo to, kaip laikomasi tų principų, priklauso Visatos gyventojų gerovė. Dievo Įstatymas galiojo dar prieš sukuriant mūsų žemę. Angelai taip pat privalo paklusti jo principams. Jeigu norima, kad tarp žemės ir dangaus vyrautų darna, žmogus taip pat turi paklusti Dievo nurodymams. Kristus išdėstė Įstatymo priesakus žmogui Edeno sode, „kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždės ir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo.” (Jobo 38, 7) Kristaus misija žemėje buvo ne panaikinti Įstatymą, o savo malone veikti taip, kad žmogus vėl taptų jam pavaldus.KKP 57.1

Mylimasis Jėzaus mokinys, kuris klausėsi Jo žodžių ant Palaiminimų kalno, Šventosios Dvasios įkvėptas rašo apie Įstatymo nekintamumą: „Nuodėmė - tai Įstatymo laužymas ir kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo Įstatymą.” (1 Jono 3, 4) Jis aiškiai sako, kad kalba apie žinomus dalykus, nes tai yra „senas įsakymas, kurį nuo pradžios esate gavę.” (1 Jono 2, 7) Apaštalas kalba apie Įstatymą, kuris buvo duotas kuriant žemę, ir ant Sinajaus kalno tik pakartotas.KKP 57.2

Kalbėdamas apie savo misiją, Jėzus pasakė: „Ne pa-naikinti jų [Įstatymo ir Pranašų] atėjau, bet įvykdyti”. Čia Jis pavartojo žodį įvykdyti ta pačia prasme, kaip ir tada, kai Jonui Krikštytojui paaiškino savo tikslą: „... atlikti visa, kas reikalinga teisumui” (Mato 3,15), tai yra, įvykdyti Įstatymo reikalavimus ir parodyti visiško susiderinimo su Dievo valia pavyzdį.KKP 58.1

Jo misija buvo „Įstatymą padaryti didingą ir šlovingą.” (Izaijo 42, 21) Jis turėjo parodyti dvasinę Įstatymo prigimtį, jo didžiuosius principus ir aiškiai nurodyti jo pastovumą.KKP 58.2

Kilniausi ir romiausi žmonės yra tik menkiausias Kristaus dieviškojo charakterio grožio atspindys. Apie Jį Dvasios įkvėptas Saliamonas rašė, kad „Jis išsiskiria iš dešimties tūkstančių... Jis - malonumas.” (žr. Giesmių giesmės 5,10.16) Dovydas, regėdamas Jį pranašo akimis, sakė: „Tu viršiji visus vyrus savo grožiu.” (Psalmė 45, 3) Jėzus, tikslus Tėvo paveikslas, Jo šlovės atšvaitas, pa-siaukojantis Atpirkėjas savo žemišku, kupinu meilės gyvenimu gyvai įkūnijo Dievo Įstatymą. Jo gyvenimas įrodė, kad amžinojo moralinio Įstatymo pagrindas yra dangiškoji meilė ir krikščioniški principai.KKP 58.3

Jėzus sako: „Kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.” Paklusdamas Įstatymui, Kristus atskleidė jo pastovumą ir įrodė, kad Jo malonės padedami Įstatymo gali laikytis visi Adomo vaikai. Ant Palaiminimų kalno Jis paskelbė, kad nė mažiausia raidelė neišnyks iš Įstatymo, kol viskas, kas susiję su žmonija ir Atpirkimo planu, neišsipildys. Jėzus neleidžia manyti, kad Įstatymas kada nors gali būti panaikintas. Jis tik atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymas galios, kol žmogaus supratimu egzistuos žemė. Tuo Jis patikina mus. Todėl niekas neturi galvoti, kad Jo misija buvo panaikinti Įstatymo priesakus. Kol dangus ir žemė nepraeis, išliks šventieji Dievo Įstatymo principai. Jo „teisumas - kaip Dievo kalnai” (Psalmė 36, 7), jo principai nesikeis ir bus palaiminimų šaltinis, liejantis upelius žemei atgaivinti.KKP 58.4

Kadangi Viešpaties Įstatymas yra tobulas ir nekin-tamas, nusidėję žmonės patys negali patenkinti jo rei-kalavimų. Todėl Jėzus atėjo kaip mūsų Atpirkėjas. Jo misija buvo padaryti žmones dieviškosios prigimties dalininkais ir sutaikyti su dangaus Įstatymo principais. Kai atsižadame savo nuodėmių ir priimame Kristų kaip savo Išgelbėtoją, Įstatymas yra išaukštinamas. Apaštalas Paulius klausia: „O gal tikėjimu mes panaikiname Įstatymą? Nieku būdu! Priešingai, mes Įstatymą patvirtiname.” (Romiečiams 3, 31)KKP 59.1

Naujosios Sandoros pažadas teigia: „Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse.” (Hebrajams 10, 16) Nors aukų, nurodančių Kristų kaip Dievo Avinėlį, kuris panaikins pasaulio nuodėmę, sistema turėjo išnykti Jam mirus ant kryžiaus, Dešimt Dievo įsakymų - įkūnyti teisumo principai - yra nekintami kaip ir amžinasis Dievo sostas. Nė vienas įsakymas nebuvo panaikintas, nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis nebuvo pakeisti. Tie principai, kurie žmogui buvo paskelbti rojuje kaip didysis gyvenimo Įstatymas, egzistuos nepakitę atkurtame rojuje. Kai žemėje vėl sužydės Edeno sodas, Dievo meilės Įstatymo laikysis visi gyvenantieji po saule.KKP 59.2

„Tavo žodis, Viešpatie, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje... Jo įsakai tvirti, patikimi amžių amžiais, duoti tiesa ir teisumu... Seniai apie Tavo įsakus patyriau, kad Tu juos skyrei būti per amžius.” (Psalmė 119, 89; 111, 7-8; 119,152)KKP 60.1

*****

Įstatymo Dvasia

„Kas pažeistų 6ent vieną iš mažiausių pafiepimų ir taip efgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu Dangaus karafystėje.” (Mato 5,19)