Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents

Kristaus Kalno Pamokslas

 - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    „„Tačiau jis [namas] nesugriuvo, nes 6uvo pastatytas ant uofos.” (Mato 7, 25)

    Žmones labai paveikė Kristaus žodžiai. Juos patraukė dieviškosios tiesos principų grožis, o iškilmingi Kristaus įspėjimai kaip Dievo balsas palietė širdžių gelmes. Išgirstos tiesos griovė ankstesnių minčių ir nuomonių pagrindą. Norint paklusti Jo mokymui, būtų reikėję pakeisti viską, ką jie buvo įpratę galvoti ir daryti. Jiems būtų tekę susidurti su jų religiniais moky-tojais, nes reikėjo griauti visą struktūrą, kurią per daugelį kartų sukūrė rabinai. Todėl, nors žmonių širdys atsiliepė į Jo žodžius, tik nedaugelis buvo pasiruošę priimti juos kaip gyvenimo principą.KKP 153.2

    Jėzus baigė Kalno pamokslą vaizdinga iliustracija, kuri įstabiai ir aiškiai parodė, kaip svarbu įgyvendinti Jo žodžius. Aplink Išgelbėtoją susirinkusioje minioje buvo daug žmonių, kurie visą gyvenimą gyveno ant Galilėjos ežero krantų. Sėdėdami ant atšlaitės ir klausydamiesi Kristaus žodžių, jie galėjo matyti slėnius ir siaurus tarpeklius, per kuriuos kalnų upeliai tekėjo į ežerą. Vasarą šie upeliai dažnai visiškai išdžiūdavo, palikdami tik sausą ir dulkėtą vagą. Tačiau atėjus žiemos darganai, kalnų upeliai virsdavo srauniomis upėmis, kurios kartais užliedavo slėnius, nunešdamos su savimi viską. Tada dažnai žalioje lygumoje, visai nepavojingoje vietoje pastatytos valstiečių lūšnos būdavo nušluojamos nuo žemės paviršiaus. Tačiau buvo namų, pastatytų aukštose kalnų uolose. Kai kurie gyvenamieji būstai buvo statomi iš akmenų, jie atlaikė tūkstantmečių audras. Pastatyti tokius namus buvo labai sunku, reikėjo labai sunkiai dirbti. Juos buvo nelengva pasiekti, jie buvo mažiau patrauklūs nei lygumos namai. Bet jie buvo statomi ant uolos, todėl vėjas, vanduo ir audra nebuvo jiems pavojingi.KKP 154.1

    Tie, kurie, pasak Jėzaus, priims Jo žodžius ir padarys juos savo būdo ir gyvenimo pagrindu, panašūs į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prieš keletą amžių pranašas Izaijas sakė: „...Dievo žodis tveria amžinai.” ( Izaijo 40, 8) Apaštalas Petras, gerokai vėliau nei buvo pasakytas Kalno pamokslas, cituodamas pranašo žodžius, pridūrė: „Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip Geroji naujiena.” ( 1 Petro 1, 25) Dievo Žodis yra vienintelis nekintantis dalykas mūsų pasaulyje. Jis yra tikrasis pagrindas. „Dangus ir žemė praeis, - sakė Jėzus, - o Mano žodžiai nepraeis.” ( Mato 24, 35)KKP 154.2

    Kristaus Kalno pamokslo žodžiai įkūnija didžiuosius Įstatymo principus. Kas remsis jais, remsis Kristumi, Amžinąja Uola. Priimdami Žodį, mes priimame Kristų. Tik tie, kurie priima Jo žodžius, stato ant Jo. „Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus... Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.” (1 Korintiečiams 3,11; Apaštalų darbų 4,12) Kristus yra Žodis, Dievo apreiškimas - Jo charakterio, Įstatymo, meilės ir gyvenimo apreiškimas, Jis yra vienintelis pagrindas, kuriuo remdamiesi galime suformuoti tvirtą charakterį.KKP 155.1

    Mes statome ant Kristaus, kai paklūstame Jo Žodžiui. Teisus yra ne tas, kuriam patinka teisumas, bet tas, kuris rodo teisumą. Šventumas nėra susižavėjimas, jis - atsidavimo Dievui vaisius, mūsų dangiškojo Tėvo valios vykdymas. Kai Izraelio vaikai įruošė stovyklą prie Pažadėtosios žemės ribų, jiems nepakako žinoti apie Kanaaną ar giedoti apie jį giesmes, kad galėtų naudotis puikiosios žemės vynuogynais ir alyvų giraitėmis. Jie galėjo padaryti juos savo nuosavybe tik užkariavę tą žemę, laikydamiesi Dievo sąlygų, tvirtai tikėdami Juo, remdamiesi Jo pažadais ir paklusdami Jo nurodymams.KKP 155.2

    Tikroji religija - tai Kristaus žodžių vykdymas. Juos vykdome ne todėl, kad norime užsitarnauti Dievo malonę, bet todėl, kad būdami neverti gavome Jo meilės dovaną. Žmogaus išgelbėjimas priklauso ne nuo mokymo pripažinimo, bet nuo tikėjimo, kuris pasireiškia teisumo darbais, - tokia Kristaus valia. Iš Kristaus sekėjų tikimasi ne žodžių, o darbų, kurie formuoja charakterį. „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.” ( Romiečiams 8,14) Ne tie, kurių širdis paliečia Dvasia, ne tie, kurie retkarčiais pasiduoda Jos įtakai, bet tie, kuriuos veda Dvasia, yra tikrieji Dievo vaikai.KKP 156.1

    Nori tapti Kristaus sekėju, bet nežinai, nuo ko pradėti? Ar esi tamsoje ir tau sunku rasti šviesą? Sek ta šviesa, kurią turi. Apsispręsk širdyje paklusti tam, ką žinai iš Dievo žodžio. Dievo galia ir gyvenimas slypi Jo žodyje. Kai priimsi jį tikėjimu, jis suteiks tau jėgos paklusti. Kai „sugersi” turimą šviesą, gausi ryškesnę. Statydamas ant Dievo žodžio, formuosi charakterį pagal Jo charakterį.KKP 156.2

    Kristus yra tikrasis Pagrindas, gyvasis Akmuo. Jo gyvenimas suteikiamas visiems, kurie stato ant šio Akmens. „Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus... ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje.” ( 1 Petro 2, 5; Efeziečiams 2,21) Mes - gyvieji akmenys - tampame viena su pagrindu ir gyvename bendrą gyvenimą. Tokio pastato nenuvers jokios audros, nes...KKP 156.3

    ...Kas gyvenimą patiki Dievui,
    Su Juo viską ištvers.
    KKP 157.1

    Sugrius bet koks statinys, kurio pagrinde nebus Dievo žodžio. Tas, kuris, kaip Kristaus laikų žydai, stato ant žmogiškų idėjų ir nuomonių, išgalvotų ceremonijų ir apeigų arba ant darbų, kurie daromi nepriklausomai nuo Kristaus malonės, stato savo charakterio namą ant biraus smėlio. Stiprių pagundų audros nušluos smėlio pamatus ir namas sugrius.KKP 157.2

    „Todėl Viešpats Dievas taip kalba: ‘...Teisingumas - Mano svambalas, teisumas - Mano gulsčiukas. Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę’.” ( Izaijo 28,16-17)KKP 157.3

    Tačiau šiandien gailestingas Dievas kviečia nusidėjėlį. „Kaip Aš gyvas, - tai Viešpaties Dievo žodis, - nenoriu, kad nedorėlis mirtų, bet noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir būtų gyvas. Sugrįžkite, sugrįžkite iš savo nedorų kelių, kad nemirtumėte, Izraelio namai.” (Ezechielio 33, 11) Balsas, kuris šiandien kreipiasi į surambėjusius nusidėjėlius, tai balsas To, kuris, žiūrėdamas į savo mylimą miestą, sielvartingai sušuko: „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! Štai paliekami jums jūsų namai.” (Luko 13, 34-35) Jėzui Jeruzalė buvo atmetusio ir paniekinusio Jo malonę pasaulio simbolis. Jis verkė dėl jūsų, kietaširdžiai! Tada, kai Jėzus liejo ašaras ant kalno, Jeruzalė dar galėjo atgailauti ir išvengti žūties, nes Dangus laukė, kad Jo Dovana bus priimta. Taip pat šiandien, o širdie, Kristus vis dar meiliai kreipiasi į tave: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs Mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi... Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!” (Apreiškimo 3, 20; 2 Korintiečiams 6, 2)KKP 157.4

    Jei pasitikite vien savimi, tai statote namą ant smėlio. Tačiau dar nevėlu išvengti gresiančios žūties. Todėl dar prieš audrą bėkite prie tvirtos Uolos. Viešpats Dievas sako: „Štai ant Siono dedu akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: kas pasitiki Juo, nedreba iš baimės... Gręžkitės Manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes Aš Dievas, ir kito nėra!.. Nebijok, nes Aš su tavimi, nebūgštauk, nes Aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine... Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų per amžių amžius.” ( Izaijo 28, 16; 45, 22; 41,10; 45,17)KKP 158.1

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents