Pinigai

Dievas taip pat apdovanoja žmones pinigais. Jis suteikia jiems jėgų įsigyti turtą. Jis laisto žemę dan-gaus rasa ir gaivinančio lietaus lašais. Jis teikia saulės šviesą, kuri sušildo žemę, prikeldama augmeniją ir priversdama ją žydėti ir brandinti vaisių. Jis tikisi, kad Jam bus sugrąžinta tai, kas priklauso.Pl 315.2

Pinigai nėra mums duodami tam, kad mes galė-tume šlovinti save. Kaip ištikimi prievaizdai, mes turime naudoti juos Dievo šlovei ir garbei. Kai kurie mano, kad tik dalis jų lėšų priklauso Viešpačiui. Pa-skirdami dalį religiniams ir labdaros tikslams, likusią dalį žmonės vertina kaip savo nuosavybę, naudoja ją taip, kaip jiems atrodo tinkama. Tačiau jie klysta. Viskas, ką mes turime, yra Viešpaties, ir mes esame atsakingi už mums patikėtų lėšų naudojimą. Kiek-viena išleista moneta parodys, ar mes mylime Dievą labiau už save, o savo artimą kaip save patį.Pl 316.1

Pinigai turi didelę vertę, nes gali padaryti daug gero. Dievo vaikų rankose jie yra maistas alkaniems, gėrimas trokštantiems ir drabužiai nuogiems. Jie gali apsaugoti kenčiančius ir padėti sergantiems. Tačiau pinigai ne vertingesni už smėlį, jei jie nepanaudojami gyvenimo poreikiams patenkinti, neteikia džiaugsmo kitiems ir neplečia Kristaus darbo.Pl 316.2

Sukauptas turtas yra ne tik bevertis, jis gali tapti prakeiksmu. Siame gyvenime tai spąstai sielai, nes jie atitraukia mūsų meilę nuo dangiškų turtų. Didžiąją Dievo dieną liudijimas apie nepanaudotus talentus ir neįvertintas galimybes pasmerks jų turėtoją. Šventasis Raštas sako: „Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti. Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs tebekraunate turtus dienų pabaigoje. Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į Galybių Viešpaties ausis” (Jokūbo 5,1-4).Pl 316.3

Kristus nepritaria nei švaistymui, nei nerūpestin-gam lėšų naudojimui. Jis moko: „Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų” (Jono 6, 12). Tai pamoka visiems Jo sekėjams - būti taupiems. Tas, kuris suvokia, kad jo pinigai yra iš Dievo gauti „ta-lentai”, naudos juos taupiai ir jaus pareigą taupyti, kad galėtų dalytis su vargstančiais.Pl 317.1

Kuo daugiau pinigų mes išleidžiame norėdami pasirodyti ir pataikaudami sau, tuo mažiau mums jų lieka, kad galėtume pamaitinti alkanus ir aprengti nuogus. Kiekviena be reikalo išleista moneta atima iš žmogaus galimybę padaryti gera. Tai reiškia, kad mes pavagiame iš Dievo Jam skirtą garbę ir šlovę, kurios grįžtų Jam teisingai panaudojus patikėtus talentus.Pl 317.2