Paslėptas lobis

Pagal Mato 13, 44

„Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą”.Pl 80.1

Senovėje būdavo įprasta, kad žmogus slėptų savo lobius žemėje.Pl 80.2

Vagystės ir plėšimai buvo dažni. Kai keisdavosi valdžia, tie, kurie turėjo didelius turtus, galėjo būti apkrauti sunkia duokle. Be to, šaliai nuolatos grėsė plėšikaujančiųjų antpuoliai. Dėl to turtingieji stengėsi apsaugoti savo turtą jį paslėpdami, o žemė buvo laikoma saugia slėpimo vieta. Tačiau dažnai slaptavietė ilgai likdavo nežinoma, savininkas mir-davo, jį uždarydavo į kalėjimą arba ištremdavo, toks likimas galėjo išskirti jį su lobiu, o turtas, kurį jis taip stengėsi išsaugoti, atitekdavo laimingam radėjui. Kristaus dienomis buvo įprasta rasti apleistoje žemėje monetų, aukso bei sidabro papuošalų.Pl 80.3

Vienas žmogus išsinuomojo žemę, kai jaučiai arė dirvą, buvo išartas paslėptas lobis. Kai žmogus rado šį lobį, jis pamatė, kad laimė yra lengvai pasiekiama. Padėjęs auksą atgal į slaptavietę, jis grįžo namo ir pardavė viską, ką turėjo, kad galėtų nusipirkti lauką, kuriame yra lobis. Jo šeima ir kaimynai mano, kad jis elgiasi kaip beprotis. Žiūrėdami į lauką, jie nesupranta, kodėl toji apleista dirva tokia vertinga. Tačiau žmogus žinojo, ką daro; kai tapo žemės savi-ninku, jis apieškojo kiekvieną jos pėdą, kad surastų lobį, kurį ji saugojo.Pl 80.4

Šis palyginimas vaizduoja dangiško lobio vertę ir pastangas, kurios turėtų būti dedamos jam įsigyti. Radęs lobį žmogus buvo pasiryžęs išsiskirti su viskuo, ką turėjo, jis buvo pasiruošęs sunkiai dirbti, kad įgytų teisę į paslėptą lobį. Taip ir dangiškojo lobio ieškotojui joks darbas neatrodys per sunkus ir jokios aukos per didelės tam, kad įgytų tikėjimo lobius.Pl 81.1

Laukas, kuriame paslėptas lobis, simbolizuoja Šventąjį Raštą. Evangelija yra lobis. Pati žemė nėra taip perpinta aukso gyslomis ir pripildyta brange-nybėmis, kaip kad Dievo Žodis.Pl 81.2