36. Atsimetimas Galatijoje

Šis skyrius pagrįstas Laišku galatams.

Būdamas Korinte, Paulius labai susirūpino dėl to, kas vyko jau įkurtose bendruomenėse. Dėl netikrų mokytojų, atsiradusių tarp Jeruzalės tikinčiųjų, įtakos, Galatijos Bažnyčiose sparčiai plito susiskaldymai, erezijos ir juslingumas. Tie netikri mokytojai žydų tradicijas maišė su Evangelijos tiesomis. Ignoruodami Visuotinės tarybos Jeruzalėje nutarimus, jie ragino atsivertusius pagonis laikytis apeiginio Įstatymo.AD 284.1

situacija buvo kritiška. Prasidėjusios blogybės galėjo greitai sugriauti Galatijos Bažnyčias.AD 284.2

Paulius buvo sukrėstas lig širdies gelmių dėl šio atviro atsimetimo tų, kuriuos jis ištikimai mokė Evangelijos principų. Jis nedelsiant parašė apgautiems tikintiesiems, atskleisdamas jų priimtas neteisingas teorijas ir griežtai priekaištaudamas tiems, kurie nuklydo nuo tikėjimo. Pasveikinęs galatus žodžiais: „Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus”, jis kreipėsi į juos su rūsčiu priekaištu:AD 284.3

„Aš stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos Evangelijos, nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją. Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią Evangeliją, negu esame jums paskelbę, tebūnie prakeiktas!” Pauliaus mokymai atitiko Šventąjį Raštą, AD 284.4

ir Šventoji Dvasia liudijo per jo darbus; todėl jis perspėjo brolius neklausyti nieko, kas prieštarauja jo skelbiamoms tiesoms.AD 285.1

Apaštalas įpareigojo galatų tikinčiuosius kruopščiai apsvarstyti savo pirmąją patirtį krikščioniškame gyvenime. „O neprotingi galatai! - sušuko jis. - Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar įtikėdami, ką išgirdote? Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!.. Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų įstatymo darbų, ar dėl to, kad įtikėjote, ką išgirdote?” AD 285.2

Taip Paulius privertė Galatijos tikinčiuosius stoti prieš savo sąžinės teismą ir mėgino sustabdyti juos klaidingame kelyje. Pasitikėdamas Dievo galia išgelbėti ir atsisakydamas pripažinti atsimetusių mokytojų mokymus, apaštalas troško, kad atsivertėliai suprastų, jog jie buvo bjauriai apgauti ir kad, grįždami prie ankstesnio tikėjimo Evangelija, galėtų sugriauti šėtono tikslus. Jis tvirtai užėmė padėtį tiesos bei teisingumo pusėje, ir didžiausias Pauliaus tikėjimas ir pasitikėjimas jo skelbiamu mokymu daugeliui tų, kurių tikėjimas susvyravo, padėjo vėl susivienyti su Gelbėtoju.AD 285.3

Kaip skiriasi Pauliaus laiškas Korinto Bažnyčiai nuo to, kurį jis parašė galatams! Pirmiesiems jis tik atsargiai ir švelniai papriekaištavo, o pastaruosius išbarė negailėdamas žodžių. Korintiečiai buvo pasidavę pagundoms. Apgauti netikrų mokytojų, kurie dėsto klaidas, užmaskuotas kaip tiesa, išvedžiojimų, jie visiškai susipainiojo ir sutriko. Norint išmokyti juos atskirti melą nuo tiesos, reikėjo kantrybės ir atsargumo. Pauliaus grubumas ar neapgalvotas skubotumas būtų sužlugdęs jo įtaką daugeliui tų, kuriems jis troško padėti.AD 285.4

Galatijos Bažnyčiose Evangelijos žinią gožė atviri, neslepiami klaidžiamoksliai. Atgyvenusios judaizmo apeigos visiškai atmetė Kristų, tikrąjį tikėjimo šaltinį. Apaštalas suprato, kad, jeigu nori išgelbėti Galatijos tikinčiuosius nuo pavojingos jiems gresiančios įtakos, turi imtis ryžtingiausių priemonių ir kuo griežčiausiai juos perspėti.AD 285.5

Kiekvienas Kristaus tarnautojas turi išmokti šią svarbią pamoką - savo darbą jis turi pritaikyti prie tų, kuriems siekia pasitarnauti, situacijos. Švelnumas, kantrybė, ryžtas ir tvirtumas - viskas yra vienodai svarbu; tačiau tai dar reikia tinkamai paskirstyti. Bendravimas su skirtingomis žmonių klasėmis įvairiomis aplinkybėmis bei sąlygomis - tai darbas, reikalaujantis išminties bei Dievo Dvasios apšviesto ir pašventinto proto.AD 286.1

Laiške Galatijos tikintiesiems Paulius trumpai apžvelgė svarbiausius savo paties atsivertimo bei ankstyvosios krikščioniškos patirties įvykius. Taip jis stengėsi parodyti, jog didžiąsias Evangelijos tiesas jis išvydo ir suprato būtent per ypatingą dieviškos jėgos apsireiškimą. Ir dabar paties Dievo nurodymai paskatino Paulių taip griežtai ir pozityviai perspėti ir paraginti galatus. Jis rašė ne dvejodamas ar neryžtingai, o kupinas įsitikinimo ir absoliutaus pažinimo. Apaštalas aiškiai atskleidė skirtumą tarp to, ko moko žmogus, ir tiesiai iš Kristaus gaunamų nurodymų.AD 286.2

Paulius ragino galatus nebesekti juos klaidinančiais netikrais vedliais ir grįžti prie tikėjimo, kurį lydėjo neabejotini dieviško pritarimo įrodymai. Žmonės, kurie mėgino atitraukti juos nuo tikėjimo Evangelija, buvo veidmainiai, nešventi savo širdyse ir ištvirkėliai gyvenime. Jų religiją sudarė virtinės ceremonijų, kurias atlikdami jie tikėjosi pelnyti Dievo palankumą. Jie netroško Evangelijos, kuri reikalavo paklusti Žodžiui: „Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės” (Jono 3, 3). Jie jautė, jog tokiu mokymu pagrįsta religija reikalauja pernelyg didelės aukos, ir laikėsi įsikibę savo klaidų, apgaudinėdami save ir kitus.AD 286.3

Pakeisti širdies bei gyvenimo šventumą išorinės religijos formomis neatnaujintai prigimčiai vis dar taip pat malonu, kaip ir tų žydų mokytojų laikais. Šiandien, kaip ir tuomet, esama netikrų dvasinių lyderių, kurių mokymo daugelis godžiai klausosi. Tai vis šėtono išbandytas metodas nukreipti protus nuo išgelbėjimo per tikėjimą Kristumi vilties ir paklusnumo Dievo Įstatymui. Kiekviename amžiuje didžiausias mūsų priešas pritaiko savo gundymus prie tų, kuriuos jis siekia pagauti, prietarų ar polinkių. Apaštalų laikais jis paskatino žydus aukštinti apeiginį Įstatymą ir atstumti Kristų; mūsų dienomis daugelį tariamų krikščionių jis gundo dėtis, jog garbina Kristų, niekinti dorovinį Įstatymą, mokant, kad jo reikalavimams galima nusižengti ir likti nenubaustam. Kiekvieno Dievo tarno pareiga - tvirtai ir ryžtingai pasipriešinti šiems tikėjimo iškraipytojams ir drąsiai tiesos žodžiu atskleisti jų klaidas.AD 286.4

Stengdamasis atgauti Galatijos brolių pasitikėjimą, Paulius įspūdingai išryškino savo, kaip Kristaus apaštalo poziciją. Jis skelbėsi esąs apaštalas „ne žmonių ir ne per žmogų, bet paties Jėzaus Kristaus ir jį prikėlusio iš numirusių Dievo Tėvo”. Ne iš žmonių, o iš aukščiausio dangaus Valdovo jis buvo gavęs savąją užduotį. Jo padėtį pripažino visuotinė taryba Jeruzalėje, kurios sprendimus Paulius vykdė visuose savo darbuose tarp pagonių.AD 287.1

Ne tam, kad išaukštintų save, o norėdamas išryškinti Dievo malonę, Paulius pateikė tiems, kas neigė jo apaštalystę, įrodymą, jog jis ne „prastesnis už anuos „antapaštalius” (2 Korintiečiams 11, 5). Tie, kurie mėgino sumenkinti i jo pašaukimą ir jo darbą, kovojo su Kristumi, kurio malonė ir jėga pasireiškė per Paulių. Jo priešų išpuoliai privertė apaštalą ryžtingai laikytis savo pozicijos bei saugoti savo autoritetą.AD 287.2

Tų, kurie savo gyvenime buvo pažinę Dievo jėgą, Paulius maldavo grįžti prie pirmosios meilės Evangelijos tiesai. Nenuginčijamais argumentais jis išdėstė jiems jų privilegiją tapti laisvais vyrais ir moterimis Kristuje, per kurio atperkančią malonę visi Jam atsidavusieji bus aprengti Jo teisumo rūbu. Paulius laikėsi nuomonės, kad kiekviena išgelbėtasis turi įgyti tikrą asmeninę patirtį Dievo reikaluose.AD 287.3

Apaštalo karšti raginimo žodžiai neliko be atsako. Šventoji Dvasia galingai veikė, ir daugelis nuklydusiųjų grįžo prie tikėjimo Evangelija. Nuo tol jie buvo laisvi, nes juos išvadavo Kristus. Jų gyvenime pasireiškė Dvasios vaisius - „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas”. Dievo vardas buvo pašlovintas, ir daugelis pagausino to regiono tikinčiųjų gretas.AD 288.1

*****

Gyvenimas —
ne vien tik
nesėkmių grandinė...
Jo dienos - tarsi laiptai —
vis aukštyn.
Kopi pakopomis
tikėjimo,
kantrybės,
meilės,
džiaugsmo,
nuolankumo,
išminties auksinės -
nors klupdamas,
tačiau prie Viešpaties artyn...AD 288.2

Romualda Adomaitytė-Chabarina