56—Vaikų laiminimas

Sis skyrius pagrįstas Mato 19, 13-15;
Morkaus 10, 13-16; Luko 18, 15-17

JĖZUS LABAI mylėjo vaikus. Jis priėmė jų vaikiškas simpatijas, atvirą, nuoširdžią meilę. Dėkingas šlovinimas jų tyromis lūpomis Jo ausims buvo kaip muzika ir gaivino Jo dvasią, kai ji būdavo prislėgta susitikus su klastingais ir veidmainiais žmonėmis. Kad ir kur Išgelbėtojas ėjo, Jo geras veidas, Jo švelnumas ir malonumas laimėdavo vaikų meilę ir pasitikėjimą.SD 472.1

Žydai laikėsi papročio nuvesti savo vaikus pas kokį nors rabiną, kad šis uždėtų ant jų rankas ir palaimintų. Tačiau Gelbėtojo mokiniai manė, jog Jo darbas pernelyg svarbus, kad Jis būtų šitaip trukdomas. Kai mamos atėjo pas Jėzų su savo mažyliais, nepatenkinti mokiniai ėmė į jas šnairuoti. Jie manė, jog šie vaikai per maži, kad jiems būtų naudinga susitikti su Jėzumi, todėl nusprendė, kad Jis nenorės jų matyti. Tačiau Jo nemalonę užsitraukė jie patys. Išgelbėtojas suprato, kokios rūpestingos ir atsakingos yra motinos, kurios stengiasi auklėti savo vaikus pagal Dievo Žodį. Jis išklausė jų maldavimus.SD 472.2

Viena mama su vaiku iškeliavo ieškoti Jėzaus. Pakeliui ji papasakojo kur einanti kaimynei. Ši panoro, kad Jėzus palaimintų ir jos vaikus. Taip pas Gelbėtoją atėjo kelios moterys su savo mažyliais. Kai kurie vaikai jau buvo ūgtelėję arba jaunuoliai. Jėzus maloniai išklausė jų nedrąsų pageidavimą, kurį jos išsakė su aša-romis akyse. Pamatęs mokinius varant jas šalin, Jis parodė jiems, kad jie klysta, sakydamas: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas Mane, nes tokių yra dangaus karalystė ”. Paėmęs vaikus ant rankų, Jis dėjo jiems ant galvos rankas ir laimino.SD 472.3

Motinos buvo paguostos. Jos grįžo namo sustiprintos ir palaimintos Kristaus žodžių. Jos jautėsi padrąsintos su nauju džiaugsmu imtis savo naštos ir viltingai darbuotis dėl savo vaikų. Šiandien mamos turi priimti Jėzaus žodžius su tokiu pačiu tikėjimu. Mūsų dienomis Kristus yra toks pat asmeninis Išgelbėtojas, kaip ir tada, kai Jis gyveno tarp žmonių. Jis yra toks pat mamų pagalbininkas, kaip ir tada, kai priglaudė prie Savęs mažuosius Judėjoje. Mūsų širdžių kūdikiai yra lygiai taip pat atpirkti Jo krauju, kaip ir tie kadaise gyvenę vaikai.SD 473.1

Jėzus žino kiekvienos motinos širdies naštas. Tas, kurio paties motina kentė skurdą ir nepriteklių, užjaučia kiekvieną sunkiai triūsiančią mamą. Tas, kuris nukeliavo ilgą kelią, kad palengvintų kanaanietės širdies nerimą, tą patį padarys ir dėl nūdienos motinų. Tą, kuris sugrąžino Naino našlei jos vienintelį sūnų ir kuris kentėdamas ant kryžiaus prisiminė Savo motiną, šiandien jaudina motinų sielvartas. Kiekvieną prislėgtą ir stokojančią Jis paguos ir jai padės.SD 473.2

Tegul mamos su savo sunkumais ateina pas Jėzų. Jo malonės užteks joms padėti auginti vaikus. Durys atviros kiekvienai motinai, kuri nori padėti savo naštas prie Išgelbėtojo kojų. Tas, kuris pasakė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas Mane ”, vis dar kviečia mamas atvesti savo mažylius pas Jį, kad Jis juos palaimintų. Net kūdikis ant motinos rankų per jos maldas ir tikėjimą gali jaustis Visagalio pavėsyje. Jonas Krikštytojas buvo kupinas Šventosios Dvasios nuo pat gimimo. Jei gyvensime bendraudami su Dievu, taip pat galime tikėtis, kad dieviškoji Dvasia formuos mūsų mažylius nuo pat pirmųjų jų gyvenimo akimirkų.SD 473.3

Pas Jį atvestuose vaikuose Jėzus matė vyrus ir moteris, kurie bus Jo malonės paveldėtojai bei Jo karalystės pavaldiniai, o kai kurie iš jų taps dėl Jo kankiniais. Jis žinojo, kad šie vaikai klausysis Jo ir kur kas mieliau priims Jį kaip savo Atpirkėją negu suaugusieji, iš kurių daugelis vadovavosi pasaulio išmintimi ir buvo užkietėjusių širdžių. Mokydamas Jis nusileido iki jų lygio. Jis, dangaus Didybė, nesibodėjo atsakinėti į jų klausimus ir supaprastino Savo svarbiąsias pamokas, kad būtų prieinamos jų vaikiškam supratimui. Jis pasėjo jų protuose tiesos sėklas, kurios vėlesniais metais sudygo ir nešė vaisių amžinajam gyvenimui.SD 473.4

Ir šiandien imliausi Evangelijos mokymui yra vaikai; jų širdelės atviros dieviškajam veikimui, ir gautos pamokos jose gerai įsitvirtina. Mažieji gali būti krikščionys ir turėti jų metus atitinkančią patirtį. Jie turi būti mokomi dvasinių dalykų; tėvai privalo sudaryti jiems visas sąlygas, kad jų charakteris formuotųsi pagal Kristaus charakterio pavyzdį.SD 474.1

Tėvai ir mamos turi žiūrėti į savo vaikus kaip į jaunesniuosius Viešpaties šeimos narius ir jausti pareigą lavinti juos Dangui. Pamokas, kurias patys gauname iš Kristaus, turime perteikti savo vaikams - taip, kaip jų jauni protai geba jas priimti, - po truputį atverdami jiems dangiškųjų principų grožį. Taip krikščionių šeima tampa mokykla, kurioje tėvai tarnauja kaip Kristui pavaldūs mokytojai.SD 474.2

Darbuodamiesi dėl mūsų vaikų atsivertimo, neturėtume tikėtis galingo emocijų proveržio, kaip pagrindinio įrodymo, kad vaikai pajuto kaltę dėl nuodėmių. Nereikia žinoti ir tikslaus laiko, kada jie atsivertė. Turime mokyti juos atnešti savo nuodėmes Jėzui, prašyti atleidimo ir tikėti, kad Jis atleidžia ir priima juos kaip priėmė vaikus tada, kai Pats gyveno žemėje.SD 474.3

Kaip mama moko vaikus jos klausyti, nes jie ją myli, taip ji išdėstys jiems ir pirmąsias krikščioniško gyvenimo pamokas. Mamos meilė vaikui simbolizuos Kristaus meilę, ir mažyliai, kurie pasitiki savo mama bei jos klauso, mokysis pasitikėti Išgelbėtoju ir Jam paklusti.SD 474.4

Jėzus buvo pavyzdys ir vaikams, ir tėvams. Jis kalbėjo autoritetingai, Jo žodis buvo kupinas jėgos; tačiau bendraudamas su šiurkščiais ir piktais žmonėmis, Jis nepasakė nė vieno nemalonaus ar nemandagaus žodžio. Kristaus malonė širdyje suteiks dangiško orumo ir teisingumo jausmą. Ji sušvelnins tai, kas šiurkštu, ir palenks tai, kas atšiauru ir nemalonu. Ji paskatins tėvus ir motinas žiūrėti į savo vaikus kaip į protingas būtybes - taip, kaip jie patys norėtų, kad į juos būtų žiūrima.SD 474.5

Tėvai, ugdydami savo vaikus, gilinkitės į pamokas, kurias Dievas atskleidžia gamtoje. Jei norėtumėte išauginti gvazdiką, rožę ar leliją, kaip tai darytumėte? Paklauskite sodininko, ką jis daro, kad kiekviena šakelė ir lapelis taip gražiai veši, yra simetriškas ir dailus. Jis pasakys, jog tam nereikia šiurkščių prisilietimų ar jėgos; mat taip jis tik nulaužtų gležnus stiebelius. Darbuotis reikia po truputį, dažnai kartojant veiksmus. Žmogus drėkina dirvą, apsaugo augalus nuo žvarbaus vėjo ir svilinančios saulės, o Dievas užtikrina jų vešėjimą bei žydėjimą. Augindami vaikus, taikykite tuos pačius sodininko metodus. Švelniais prisilytėjimais, su meile jiems patarnaudami stenkitės formuoti jų charakterį pagal Kristaus duotąjį pavyzdį.SD 475.1

Skatinkite vaikus rodyti meilę Dievui ir vienas kitam. Pasaulyje yra tiek daug kietaširdžių vyrų ir moterų dėl to, kad jų vaikystėje švelnumas buvo laikomas silpnybe, skatinta jo nerodyti, jį užgniaužti. Geroji šių žmonių prigimties pusė buvo numarinta dar vaikystėje, ir jeigu dieviškos meilės šviesa neištirpdys jų šalto savanaudiškumo, jų laimė bus amžiams prarasta. Jei norime, kad mūsų vaikai būtų švelnios dvasios kaip Jėzus ir tokie gailestingi kaip angelai, privalome jau vaikystėje puoselėti kilnumo, meilės daigus.SD 475.2

Mokykite vaikus įžvelgti Kristų gamtoje. Išsiveskite juos į gryną orą, pasivaikščiokite po didingais medžiais, sode; mokykite juos įžvelgti visuose nuostabiuose kūrinijos darbuose Dievo meilės apraiškas. Aiškinkite, jog tai Jis sukūrė įstatymus, valdančius visas gyvas būtybes, ir sukūrė juos mums, kad tarnautų mūsų laimei ir džiaugsmui. Nevarginkite jų ilgomis maldomis ir nuobodžiais pamokslais, o verčiau mokykite paklusti Dievo Įstatymui stebint gamtą.SD 476.1

Kai pelnysite jų pasitikėjimą jumis kaip Kristaus sekėjais, bus lengva mokyti juos tos didžiulės meilės, kuria Jis pamilo mus. Kai mėginsite aiškinti išgelbėjimo tiesas ir rodyti vaikams į Kristų, kaip asmeninį Išgelbėtoją, jums padės angelai. Viešpats suteiks tėvams ir mamoms malonės sudominti savo mažuosius brangia Betliejaus Kūdikio, kuris iš tikrųjų yra pasaulio viltis, istorija.SD 476.2

Liepdamas Savo mokiniams nedrausti vaikams ateiti pas Jį, Jėzus kalbėjo visų laikų Savo sekėjams - Bažnyčios tarnautojams, padėjėjams, visiems krikščionims. Jėzus kviečia vaikus ir liepia mums: „Netrukdykite jiems ateiti ”, tarsi norėtų pasakyti, kad jeigu mes netrukdysime, jie tikrai ateis.SD 476.3

Tegul jūsų į Kristaus nepanašus charakteris nepiešia Jėzaus paveikslo klaidingai. Neatitraukite mažųjų nuo Jo savo šaltumu ir šiurkštumu. Niekada nesukelkite jiems jausmo, kad dangus nebus jiems maloni vieta, jeigu ten būsite jūs. Nekalbėkite apie religiją kaip apie kažką, ko vaikai negali suprasti, ir nesielkite taip, tarsi jie vaikystėje negalėtų priimti Kristaus. Nesudarykite jiems neteisingo įspūdžio, kad Kristaus religija yra niūri ir atėję pas Išgelbėtoją jie turės atsisakyti visų gyvenimo džiaugsmų.SD 476.4

Šventajai Dvasiai sujaudinus vaikų širdis, bendradarbiaukite su Ja. Aiškinkite, kad Išgelbėtojas juos kviečia, kad niekas nesuteiks Jam didesnio džiaugsmo, kaip jų atsidavimas Jam savo gyvenimo pradžioje.SD 476.5

Gelbėtojas be galo švelniai žvelgia į Savo krauju atpirktas sielas. Jos yra Jo meilės įrodymas. Jis žiūri į jas su neapsakomu ilgesiu. Jo širdis linksta ne tik prie geriausiai besielgiančių vaikų, bet ir prie tų, kurie paveldėjo nemalonius charakterio bruožus. Daugelis tėvų nesupranta, jog patys didžia dalimi yra atsakingi dėl šių jų vaikų savybių. Jiems nepakanka švelnumo ir išminties bendraujant su klystančiais, kuriuos jie patys tokius ir padarė. Tačiau Jėzus į šiuos vaikus žvelgia su gailesčiu. Jis mato pasekmių priežastis.SD 477.1

Krikščionis darbininkas gali būti Kristaus pasiuntinys, patraukiantis vaikus prie Išgelbėtojo. Išmintingai ir taktiškai jis gali pritraukti juos prie savo širdies, suteikti jiems drąsos bei vilties ir per Kristaus malonę matyti, kaip keičiasi jų būdas, kad apie juos būtų galima pasakyti: „Tokių yra Dievo karalystė ”.SD 477.2